Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skirti, dudulkt, būtinas, šėrė, žydėti, karvus, lebetyti, spirginys, medus, pažintas, skeiris, styvas, dū̃dulti, tūkstantis, dangujęjis, kerai, blykšti, blykštu, nū, nuodmauda, klaimas, atlikūlis, sliaugti, smaguris, šlubas, nuo, saršlavos, nuogalda, baukti, mutė, kebenėkas, nustoti.

Antraštė:

skirti

Straipsnelis:

žr. kirsti

Šaltinis:

Buck 1949, 557

Antraštė:

ski̇̀rti

Straipsnelis:

Het. iskar-, iskar(r)a-, iskar(r)iya- ‘gelti, ėsti (akis dūmai), durti (peiliu), smeigti (durtuvu), įbesti, pridurti, pririšti, perverti, perdurti (ietimi, špaga); (intranz.) kapoti, sukapoti, skaldyti, skrosti (pvz. vandenį valtis ar orą paukštis, strėlė), prilipti, įsikibti, laikytis’ [416]…[417]. Reikšmė ‘gelti, įgelti, durti’ yra pirminė ir todėl etimologiškai svarbiausia. Jau Hroznas (Hrozný, Heth. Keilschrifttexte aus Boghazhöi, Leipzig, 1919, 82) šį het. v. sieja su ide. *(s)ker- ‘pjauti, kirsti’ (IEW 938–47). Be pagrindinės reikšmės (bendrosios) [s. v. a. sceran ‘pjauti, kirsti’, s. air. scaraim ‘atplėšti, atskirti, atpjauti’, lie. ski̇̀rti ‘atidalyti vieną nuo kito, separate’] [418], tam tikrą atspalvį (kūgio, kūginis aštrumas) galima įžvelgti pvz., s. isl. skera ‘gelti, įgelti, durti’ ir s. ang., s. v. a. scar ‘(plūgo) noragas’. Vertas dėmesio dalykas, kad het. kars- bei kartai- ‘pjauti, kirsti’ yra be s- mobile (žiūrėk ten; plg. gr. κείρω ‘pjaunu, kertu, skutu’, κουρά < *κορσᾱ́ ‘kirpimas, plaukų kirpimas gedint’, s. i. kṛt ‘pjauti, kirsti’.

Šaltinis:

Puhvel HED I, 416–419

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

žr. kérti

Šaltinis:

Варбот 1988–1990 (1992), 44–47

Antraštė:

ski̇̀rti

Straipsnelis:

Komplikuotesnis reikalas su arm. kʿerem kʿerecʿi ‘nuskusti’ (‘scrape off’), kʿorem kʿorecʿi ‘braižyti(s), įbrėžti, įdrėksti’, (‘scratch’). Šie veiksmažodžiai yra galbūt giminiški be kita ko su s. air. scaraid ir lie. ski̇̀rti, kurie abu nurodo ide. šaknį *(s)kerh-.

Šaltinis:

Barton 1989, 153

Antraštė:

ski̇̀rti

Straipsnelis:

[Nagrinėjamos baltų ir slavų kalbų šaknys su *r̥]…Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų:[… ] 7) lie. skìrti, la. šir̃t//lie. skurti.

Šaltinis:

Авксентьева 1975, 45

Antraštė:

ski̇̀rti

Straipsnelis:

Germ. sker-a- ‘pjauti, kirpti, schneiden’ (s. isl. skera ‘pjauti, kirpti, skersti, žudyti, schlachten, raižyti, drožinėti; perpjauti’, s. ang. scieran ‘perkirsti, perpjauti’, s. fryz. skere ‘(pa)kirpti, pjauti’, s. v. a. skeran ‘(nu)pjauti’) [413] siejasi su šaknimi (s)qer- ‘schneiden’, tačiau pastarąją sunkoka atskirti nuo kitų panašių darinių, plg. 1) sqer-: s. air. scaraid ‘atskiria, atpjauna’, lie. skiriu, ski̇̀rti ‘skaidyti į dalis, vienetus’; 2) qer-: umbr. kartu ‘er soll schneiden’, gr. κείρω ‘nupjaunu, nukerpu’. Dar čia skirtina leksemos, turinčios išplėstuką -d (germ., bl.) arba -t, plg. lie. kertù, kir̃sti ‘aštriu daiktu smogti; smogiant griauti, versti; į dalis kapoti, smulkinti’, bžn. sl. črьtu, črěsti ‘pjauti, kirsti, kirpti’, (s. sl. črьtati ‘įrėžti, įbrėžti, rašyti’), s. i. krṇtáti ‘pjauna, kerta, kerpa’, het. kartai- ‘(nu)pjauna, (nu)kerpa’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 413–414

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

Lie. skìrti, la. šķir̃t ‘t. p.’, s. v. a. sceran, v. scheren ‘t. p.’, gr. κείρω ‘kerpa, išpjauna’, s. air. scar(a)im (*skerā-mi) ‘skiria’, alb. sh-kjer ‘perplėšia’ -tikslūs arba labai artimi atliepiniai šalia sl. *čerti ‘pjauti, kirpti, skirti, lupti’: ukr. trm. чéрeти, чру, чрeш ‘lupti nuo medžio žievę’; ėmę pradžią iš ide. *(s)ker- ‘pjauti, skirti, kirsti’.

Šaltinis:

SłPr II 166–167

Antraštė:

skirti

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, žymintys sąv. skirti, dažniausiai priklauso įvairioms veldinių grupėms, kurioms pradžią davė įvairios ide. šaknys, matomos žodžiuose, reišk. ‘pjauti’, ‘skelti’ ir pan. Lie. skirti, la. šķirt, gimin. gr. κείρω ‘skusti, nupjauti’, kimrų ysgar ‘dalinti’, s. ‘skyrybos’, s. isl. skera, s. ang. sceran ir t. t. ‘ pjauti, skusti’, s. air. scaraim ‘skirti’, visi < ide. *(s)ker- ‘pjauti’.

Šaltinis:

Buck 1949, 845

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

Gr. κείρω, aor. ἔκειρα ir ἔκερσα ‘pjauti, kirpti’, ‘naikinti’, ‘griauti’ [...]. Gr. κείρω priklauso labai plačiai ide. kalbose reprezantuojamai žodžių šeimai. Tačiau joks esam. l. tiksliai neatliepia κείρω, jei atstatoma *κερ-ye/o-. Gretinama su e turinčiu arm. k῾erem ‘skusti’ (kita Meillet, BSL 37, 1936, 12 hipoteze) ir ypač su het. karšmi ‘pjauti’ su elementu s, kuris atsiranda žodyje κουρά. Galima manyti, kad κείρω asmenavimas yra atsiradęs iš aor. ἔκερσα ir iš praes. *κέρσω аr *κέρσ-yω, būsimasis laikas esąs analogiškas, plg. Risch, Gnomon 37, 1965, 3. Egzistuoja formos su s- žodžio pradžioje: s. v. a. sceram = scheren ‘pjauti’ šakninis praes. su balsiu e. Lie. skiriù, skìrti esam. l. su nuliniu vokalizmu ir su priesaga y (išskyrus balsį, atlieptą graikų k. žodžiui); s. air. scar(a)im ‘atskirti’ praes. su priesaga -ā- bei nuliniu vokalizmu. Pagaliau s. i. turi elementą t žodyje kr̥-n-t-áti ‘atskirti’ praes. su nosiniu infiksu, kuris leistų, o tai nėra negalima, ἔκερα iš *ἔκερτ-σα. Таrp vardažodinių formų, kai kurios visiškai atitinka graikų, bet reikšmės aiškiai skiriasi. Gr. κέρμα ‘mažas gabalas’ atliepia s. i. cárman-, av. čarɘman- n., kurie reiškia ‘oda’ ir galbūt pr. kērmens m. ‘kūnas’; su κορμός m. ‘nugenėtas medžio kamienas’ gretinama s. sl. krŭma, r. kormá ‘laivagalis’, bet reikšmė ir gomurinis žodžio pradžioje čia beveik neduoda (plg. πρύμνη). Su kitomis priesagomis už tai jis yra galimas gretinti su lo. carō, corium ir t. t. Žr. Pokorny 938 ir toliau.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 510

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

Pirmasis r. cкороглазина, cкороглаз ‘(akies) leukoma, ragenos’ sandas cкор- ‘plėvė, odelė (akies)’ sugretinama su bendrasl. skora ‘oda’ [82]...[83]...[84]... ir turi šiuos atitikmenis: s. v. a. sceran ‘kirpti’, alb. harr ‘ravėti’, shker, shtjer ‘suplėšau’, lie. skìrti, skiriù ‘dalinti’, skarà ‘atraiža’, la. skara ‘nuokirpa’, s. ang. scearu (*skarō) ‘dalis’ (Фасмер III 650).

Šaltinis:

Петлева 1972 (1974), 82–85

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

R. trm. щир ‘lytis upėje’, щирка ‘lentelė’ reikšmės, turbūt, remiasi pirmine *‘kas nors atpjauta, atskirta, dalis ko nors’. Minėtos formos gimingos šiems v.: r. щерить ‘šiaušti, šiurpinti (vilną, plunksnas)’, le. szczerzyć zȩby, a. luž. šćerić ‘dantis rodyti, šieptis’. Vasmeris [Фасмер IV, 504-508] šiuos sl. veiksm. kildina iš ide. *(s)ker- ir lygina juos su s. v. a. scëran ‘kirpti, atskirti’, lie. skirti, skiriù.

Šaltinis:

Горячева 1978 (1980), 110

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

žr. skriausti

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 12–13, 15

Antraštė:

skìrti

Straipsnelis:

Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur alb. kʿerem ‘ich kratze’ < ide. *kérō yra velarinis, kitur yra labiovelarinis, plg. lie. skiriù, dar plg. s. v. a. sceran, gr. κείρω ‘ich schere’.

Šaltinis:

Poljakov 1995, 105

Antraštė:

skìrti

Reikšmė:

schneiden

Straipsnelis:

Go. hairus, s. isl. hjǫrr, s. ang. heoru, s. saksų heru- ‘Schwert’ < germ. *her-u- neturi aiškios etimologijos. Veikiausiai reikėtų kildinti iš ide. šaknies *(s)kerH- ‘schneiden’ (plg. lie. skìrti, skiriù), kurio pirminė reikšmė yra ‘Schneider’, arba iš *k̑erh₂- ‘zerbrechen, zertrennen’ (plg. s. i. śr̥ṇā́ti), kurio pirminė reikšmė yra ‘Zertrenner’.

Šaltinis:

Casaretto 2004, 196