Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. karstas
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 211–212
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. kartus
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 236–237
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. kartus
Šaltinis:
Hamp 1969b, 43
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. kartus
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 205–206
Antraštė:
kirsti
Straipsnelis:
žr. kartus
Šaltinis:
Buck 1949, 1034
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
indoeuropiečių palatalinių, veliarinių refleksai prieš priešakinės eilės, šviesųjį, balsį ir labioveliarinių refleksai tokioje pat pozicijoje yra aiškiai vieni nuo kitų skiriami: pvz., alb. thom ‘sakau, [vok.] sage’ (*k̑ēnsmi) (: lot. censeo), prieš geth ‘pjaunu, [vok.] schneide’ (*guert-) : gr. κείρω, lie. kertù).
Šaltinis:
Solta 1965, 278
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Arm. č̣orkʿ ‘keturi’ < *qᵘ̯etᵘ̯ores ir ač̣-k ‘akys’ < *oqᵘ̯ī […], bet k’ert‘em ‘aš pjaunu’ (: alb. geth, lie. kertù su grynu, prieš e gautu, veliariniu).
Šaltinis:
Solta 1965, 280
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Alb. geth ‘pjaunu’ (*kert- : lie. kertù, gr. κείρω).
Šaltinis:
Tischler 1990, 76
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. skirti
Šaltinis:
Seebold 1970, 413–414
Antraštė:
kir̃sti
Reikšmė:
įgyti kartų skonį
Straipsnelis:
žr. kirpti
Šaltinis:
Мартынов 1968, 74–75
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Klausimas, kaip alb. veiksmažodyje geth ‘pjaunu, kerpu’ [< ide. *(s)kértō] atspindimas veliarinis, yra ne alb. kalbos istorijos, o ide. lyginamosios kalbotyros reikalas, nes minėtas alb. veiksmažodis kuo puikiausiai atitinka s. i. veiksmažodį kártati ‘pjauna, kerpa’ [< ide. *(s)kérteti], kuris veliarinį taip pat išsaugo: šis priebalsis nepalatalizuojamas į *cártati neasimiliuojamas į *śartati, nors tokios permainos, atrodytų, turėtų įvykti. Alb. veiksmažodis geth ‘(aš) pjaunu, kertu’, kaip ir jo atitikmenys – lie. kertù ‘haue, scharf’, arm. kʿertʿem ‘nulupu odą, išlukštenu’, s. i. kártati ‘pjauna’, gr. κείρω ‘nupjaunu’, s. isl. skera ‘pjauti’, s. v. a. sceran, vo. scheren – remiasi šaknimi *(s)ker-(t)- su s-mobile. Žinomas dalykas, kad vykstant palatalizacijai garsų junginys sk susilaukė kitokio likimo nei paprastas k. Kita vertus, šiuo atveju turime reikalo su s-mobile, kuris senaisiais laikais egzistavo, tačiau paskui galėjo išnykti.
Šaltinis:
Georgiev 1977, 227
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Pr. kyrteis (imper. sg. II p.) Gr. 78 ‘mu6k, kirsk!’ : kersle, lie. kir̃sti, la. cirst, s. sl. ЧРѢСТИ ‘pjauti, kirpti’, skr. kartanam ‘pjovimas’ ir kt. žr. Walde Pokorny II, 577.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 240
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Kalbant apie alb. qeth ‘kerpu, karpau’ (nuo G. Meyerio apskritai gretinama su lie. kertù ‘haue’, lo. cortex ‘žievė, lukštas’, gr. κέρτομος ‘pašaipus, höhnend’), paklaustina, kodėl šioje alb. leksemoje r, esantis prieš interdentalen Spirans, išnyksta, o albanų derdh ‘išlieju’, mardh ‘šąlu’ [ir kt. pvz.] r išlieka. Bandyta aiškinti, kad r išnyksta prieš dusliuosius spirantus, o prieš skardžiuosius – ne [144]. Toks samprotavimas galimas, tačiau G. Meyerio Albanische Studien III § 40 pateikti pavyzdžiai, rodantys aukščiau minėtą r iškritimą, yra klaidingi, o vienintelio pavyzdžio (šalia alb. qeth) nepakanka, norint įrodyti minėtą dėsnį. Vadinasi, ligšiolinės alb. qeth etimologijos nepatikimos. Galbūt alb. qeth < *kath, kurio nominalinė forma slypi kadhë, kadhëm ‘stiprus, tvirtas pjautuvas ilgu kotu dygiems krūmokšniams kapoti’.
Šaltinis:
Çabej 1972, 144–145
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
[Ide. kilmės sen. armėnų veiksmažodiniai kamienai tik iš dalies yra pirminiai, kildinami iš ide. veiksmažodinių kamienų. -em asmenavimo veiksmažodžiai yra kilę iš ide. *-e- arba kitų kamienų]. *-e- : arm. kʿerem ‘gremžti, gramdyti’ < *ker-e- iš *(s)ker- ‘pjauti, nupjauti’ (plg. s. i. skera ‘pjauti, kirsti’); kʿertʿem ‘lupu, gramdau’ < *ker-th-e- iš *(s)ker ‘pjauti, nupjauti’ (plg. alb. kjεth ‘kerpu’, lie. kertù).
Šaltinis:
Джаукян 1982, 171
Antraštė:
kirsti
Straipsnelis:
Daugelyje ide. kalbų žodžiai ‘pjauti, kirsti, cut’ dažnai vartojami ir reikšme ‘suduoti, trenkti’. Plg. lo. caedere ‘srike, cut; kirsti’, gr. κόπτω ‘suduoti; perkirsti smūgiu; cut, strike’ ir t. t. Lie. kirsti giminiškas s. isl. skera, s. ang. sceran ‘pjauti’, s. sl. črĭtu, črešti ‘t. p.’; skr. kr̥t- ‘t. p.’, s. sl. ras-krojiti, le. kroić ‘sukirpti (apie siuvėjo darbą)’, toliau etimologiškai siejama su gr. κείρω ‘kirpti (avis)’, lo. curtus ‘sutrumpinti’, lie. skirti ir t. t.; visi < ide. *(s)ker-, *(s)kert-, *(s)krei- ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 557
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Lie. kir̃sti, la. cìrst, cȩ̄̀rtu ‘t. p.’ (plg. dar skr. kr̥ntáti (nauj. kártati) ‘pjauna, karpo’, av. kərəntaiti ‘t. p.’, arm. kʿertʿem ‘lupa (odą)’, alb. kjëth (*kertō) ‘kerpa’) – artimiausi atliepiniai šalia sl. *čersti ‘pjauti, kirsti, iškirsti’, bažn. r. ЧРЬСТИ ‘braižyti’, iter. sl. *čŕ̥tati : slov. čŕtati ‘braižyti, paišyti’, r. knyg. начертáть ‘nubraižyti, nupaišyti’, visi < ide. *(s)ker-.
Šaltinis:
SłPr II, 163
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Gerai žinomi atvejai, kada ‘pjauti’ reikšmė kinta reikšmės ‘arti’ linkme. Kaip pavyzdys nurodoma ide. šaknis *(s)ker- : lie. kir̃sti, bet s. r. чьрсти ‘daryti vagą, arti’ (plg.: r. trm. чересло ‘plūgo peilis’, taip pat av. kārayeiti ‘daryti vagą’; lie. skardýti ‘pjauti (gyvulį)’ ir ‘rausti, sklaidyti (žemę)’, r. скородить ‘(dirvą) akėti’ ir pan. Nors šiuose pavyzdžiuose tarp reikšmių ‘skirti’ ir ‘arti’ nėra tiesioginio semantinio ryšio, [223] bet visi jie yra kilę iš šaknies ide. *(s)ker- ‘pjauti’ [224].
Šaltinis:
Откупщиков 1967a, 223–224
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Iš ide. *ker- ‘pjauti’ yra kilę gr. κείρω ‘nupjaunu’, lo. corium ‘stora oda, kailis’, umbrų karu ‘dalis’, s. isl. skera ‘pjauti, kapoti’, s. v. a. sceran ‘kirpti’, s. i. kr̥ntati ‘pjauna’, lie. kertù, kir̃sti, bažn. sl. чрьту, чрѣсти ‘pjauti’.
Šaltinis:
Трубачев 1966, 246
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Pr. kyrteis ‘mušti’, ‘smogti’ priklauso ide. šakniai *(s)ker-t-, nors artimiausiai siejasi su rytų baltų ir slavų kalbomis. Plg. lie. kir̃sti [29], la. cìrst; sl. čersti (*čьrtǫ) ‘kirsti’, ‘brėžti’ ir pan., bažn. sl. чрѣсти; r.-bažn. sl. ir s. r. чрьсти / чьрсти, s. r. очерести (SłPr II 163; ЭССЯ IV, 75–76) [30].
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 29–30
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Remiantis dialektologine medžiaga, galima tvirtinti, kad žodžio kirsti vartojimas reikšme ‘pjauti šieną, žolę’ lietuvių kalbos šnektose yra daug retesnis negu pasakymas kirsti rugius, rodantis to paties veiksmažodžio reikšmę ‘pjauti (javus)’. Skirtingai nuo „Lietuvių kalbos žodyno“, vienatomis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynas“ straipsnyje apie kirsti jau nenurodo reikšmės ‘pjauti šieną’ [97]. Šioji reikšmė yra daug senesnė (pirminė) [99].
Šaltinis:
Непокупный 1964, 88–125
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. perkūnas
Šaltinis:
Otrębski 1962, 64–65
Antraštė:
kirsti, -sta
Straipsnelis:
žr. pakirsti
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 374–376
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. kerslas
Šaltinis:
Mažiulis 1966b, 97
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
Lie. kir̃sti, s. sl. чрƀсти ‘pjauti, perkirsti’, la. cirst ‘pjauti, kirsti’.
Šaltinis:
Откупщиков 1971, 119
Antraštė:
kir̃sti
Straipsnelis:
žr. kur̃šas
Šaltinis:
Kazlauskas 1968a, 60
Antraštė:
kirsti (kertù)
Straipsnelis:
Sprendžiant velarinių ir labiovelarinių priebalsių sutapimo klausimą matyti, kad ten, kur alb. qeth ‘scheren’ yra velarinis, kitur yra labiovelarinis, plg. lie. kirsti (kertù), dar plg. gr. κεíρω.
Šaltinis:
Poljakov 1995, 105
Antraštė:
kirsti
Reikšmė:
heftig hauen, heftig schlagen
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k, plg. prasl. *chrěnъ: r. chren ‘Meerrettig, Cochleria armoracia’, le. chrzan ‘t. p.’, luž. aukšt. chrěn ‘t. p.’, luž. žem. kśěn ‘t. p.’ šalia lie. kirsti ‘heftig hauen, heftig schlagen’, lie. kartùs, v. v. a. häre, härwer ‘herb’.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 29
Antraštė:
(kirsti)
Straipsnelis:
[Aptariamos baltų-slavų izoleksos iš žemdirbystės sferos.] Slavų lydyminės žemdirbystės terminas su šaknimi *čьrt- turi tikslų semantinį atitikmenį la. [originale: lie.] cirte ‘рубка’, ‘вырубленный участок в лесу’, cirtējs ‘дровосек’, ‘рубка’, plg. dar daugybę toponimų (Прусск. яз. I–K: 339; K–L: 31).
Šaltinis:
Куркина 2006, 160
Antraštė:
kir̃sti
Reikšmė:
schneidet, naut
Straipsnelis:
[Kai kurie baltų prezensai, atrodo, yra naujai sukurti iš aoristo (plg. jau Stang 1942, 108), pvz.:] lie. prez. ker̃ta : pret. kir̃to ‘schneidet, naut’ iš ide. *(s)kert- (: arm. kՙertՙem ‘die Haut abziehen’, šalia intarpnio prezenso s. i. kr̥ṇtáti : ákr̥tat, Av. kərəntaiti).
Šaltinis:
Kölligan 2011, 285
Antraštė:
kir̃sti
Reikšmė:
fällen, abhauen
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Pasak Schrijverio (The Reflexes of the Proto-Indo-European laryngeals in Latin, Amsterdam, Atlanta: Rodopi, 1991, 425tt.), ide. *ke, *k̑e davė lo. ca, ce, tačiau Schrijverio pavyzdžius galima aiškinti ir kitaip: lo. cēna ‘Mahlzeit’, (plg. s. lo. cesna (Festus), um. śesna, os. kersnu) dėsningai kyla iš *kerssnā- < *kert-snā- < *kert-s-neh₂- ‘Abschnitt, Portion’, kilę iš šaknies *kert- ‘abschneiden’ (plg. s. i. kr̥ntáti ‘schneidet ab’, aor. ákr̥tas, lie. kertù, kir̃sti ‘fällen, abhauen’, arm. k‘ert‘em ‘ziehe die Haut ab, schäle ab’ etc.).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 48–49
Antraštė:
kirsti
Reikšmė:
godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, griežti, šokti, lyti ar ką kita daryti
Straipsnelis:
Straipsnyje nagrinėjamos kai kurių žodžių semantikos raidos tendencijos latvių kalbos šnektose. Bendrinėje kalboje lie. kirsti ‘godžiai valgyti, smarkiai eiti, bėgti, griežti, šokti, lyti ar ką kita daryti’ kaip ir la. cirst ‘strauji iet, doties’, ‘sniegt, dot, likt (parasti strauji)’, ‘ēst (ar lielu apetīti)’, ‘g̓́ērbt, vilkt’ šnektose turi daug su intensyvumu susijusių reikšmių.
Šaltinis:
Kagaine 1994, 79–80.

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas