Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: snausti, žemlindis, žubara, skurti, minia, verkauti, žerventi, šalva.

Rezultatai

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: Toch. A snotk- ‘pavargti, pailsti’ part. praet. formoje sāsnotku, B snauki ‘bausmė, pastanga’. Lane, Studies ... in Honor (straipsnis pasirodė 1965 m.) 100, A snotk- sugretino su gr. νυστάζω ‘užsnūsti; būti abejingam’, lie. snáudžiu: tik B snauki, kurio aišku negalima atskirti nuo A snotk-, rodo, jog pastarasis remiasi senuoji (toch.) snokth- (-kth- > -tk-) ir kad reikšmę reikia kildinti iš reikšmės ‘dėti pastangas’. Iš tikrųjų A *snok- (*snoktk- > snotk- rodo gerai žinomą -tk- veiksmažodžių bruožą), B snauk- yra giminiškas su gr. ἄνυμι ‘(į)vykdyti, (už)baigti’, s. i. sanóti, av. han- ‘mokėti, gauti’, het. šan̮- ‘suchen, versuchen, erstreben’. Toch. A *snok-, B snauk- reikia kildinti iš senojo *s(e)nou-, gavusio priesagą *-q(o)- (taigi senoji vardažodinė forma). Su išlygomis aš čia nurodau s. i. (vedų) sānuká-, kurį kai kas sieja su s. i. sanóti, (vertimas ‘godus grobio’, tačiau kiti jį laiko ‘neaiškiu’ arba ‘unklar’, žr., pvz., Mayrhofer EWAltind. III 457). Dėl B snauki galūnės -i žr. Van Windekens, Orbis 19 (1970) 430 ir toliau. Taip pat žr. B staukk- ‘pavargti, pailsti, silpnėti’, kuris patyrė B snauk- įtaką.
Šaltinis:: Windekens 1976, 433

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: žr. snaudalius
Šaltinis:: Chantraine DEG, 3, 760–761

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: žr. snaudulys
Šaltinis:: Windekens 1960b, 94–95

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: Gr. εὕδω ‘miegoti’ turi daug aiškinimų, tačiau Friskas (Griech. etym. Wb. 585, su liter.) yra tos nuomonės, kad nė vienas nėra patikimas. Man labiausiai viliojantis pasirodė Otrembskio (KZ 66, 247 ir toliau) aiškinimas iš ide. *sneud-, kurią taip pat, bet su nosiniu infiksu, taip pat turi lie. snáudžiu, snáusti, snaudulỹs, la. snaûžu, snaûst ‘schlummern, schlafen’ etc. Nosinis infiksas tapo šaknies balsiu kaip s. i. śr̥ṇóti ‘girdėti’ < ide. k̑leu-. Vis dėlto šiai interpretacijai, mano nuomone, prieštarauja tas faktas, kad, be minėtų baltų kalbų, yra gr. νυστάζω ‘užsnūsti, aprimti’, νυσταλέον· ὑπνηλόν (Hesich.) ir pelasgų νόσος ‘liga’, kurie kalba ide. prototipo *sneud- (su pirminiu n) naudai. Iki šiol ευ- iš εὕδω buvo laikomas pirminiu dvibalsiu. Vis dėlto galima kalbėti ir apie antrinės kilmės dvibalsį: noriu pasakyti, kad σ, pvz., tarp ε ir υ išnyko. Tai duotų senąją formą *ἑσυδω. Vadinasi, ši rekonstruota forma tuojau skatina galvoti apie pelasgų žodį ἥσυχος ‘ramus’ < ide. *u̯ēsuq-. Šaknis *u̯ēs- susijusi su s. i. vásati ‘viešėti, gyventi, praleisti naktį; miegoti, ilsėtis’, vāsa- ‘buveinė’, v. air. foss ‘buveinė, poilsis’, toch. B wäs-, wsask- ‘gulėti, miegoti; likti, gyventi’. Šaknis *u̯ēs- turėjo priesagą *-u-, prie kurios prisijungė antrinė priesaga *-q- (Žr. mano Le pélasgiques, 73 ir toliau). Gr. *εὕδω < *u̯esu-d- (ar *u̯ēsu-d-).
Šaltinis:: Windekens 1960a, 33

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: [Apskritai keistas dalykas yra abejoms toch. kalbos tarmėms pažįstamas apie 30 v. ('šaknų') būrys, kurie baigiasi -tk-. Priebalsių grupelė -tk- nėra nei kokio nors laiko ar nuosakos rodiklis. Ji aptinkama visoje v. sistemoje bei su v. etimologiškai besisiejančiuose būdv. ir dktv.:] Ir fonetikos, ir semantikos požiūriu yra viliojantis dalykas toch. A snotk- 'pavargti' lyginti su gr. νυστάζω 'būti apsnūdusiam, mieguistam', lie. snáudžiu 'snūduriuoju, miegu'. Žodžio pabaigos dantinis prieb. gali būti ir d, ir dh (plg. Walde-Pokorny II 697).
Šaltinis:: Lane 1967b, 100

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: (s)nē̆u- ‘glebus, miegoti’ (Walde-Pokorny II 697, Pokorny IEW 978 su sneud(h)-, netikras): gr. νυστάζω‘miegu; esu mieguistas’ ir t. t.; lie. snáusti (snáudžiu), la. snaũdêt ‘schlummern’, lie. snáudas ‘snaudalius’, la. snaũda ‘snaudulys; snaudalius’, lie. snústi (snúdau) ‘einschlummern’ ir t. t. (plg. ir Fraenkelį). Gr. νυστ rodo n(e)u-d(h)-, -s-, baltų formos daugiausia – snōud(h)-.
Šaltinis:: Merlingen 1978, 83

Antraštė:: snáusti
Straipsnelis:: Gr. part. νευστάζων (< ide. *neu̯(H)-)] etimologiškai skirtinas nuo at., jon. νυστάζω ‘snausti, delsti, svyruoti, nesiryžti’ […] (pace Schwyzer, Gr. Gr. I, 348); pastarasis yra iš seno giminiškas su bl. snud- ‘snausti’ (lie. snústi, snáusti ‘schläfrig sein’, snaudãlius ‘schläftig’, cf. gr. νυσταλέος), abu kyla iš ide. *(s)neu̯d(ʰ)- (plg. W. Schulze, KZ 29, 1888, 263 [= Kl. Schr. 376]; F. Solmsen, Glotta 2, 1910, 76; Bechtel, Lexilogus, 234; D. J. Georgacas, Glotta 36, 1958, 173; Chantraine, DELG s. u. νυστάζω; Heubeck,Minos 20/22 1987, 236 išn. 46). Antrinis abiejų žodžių grupių suartėjimas (‘su galva linkčioti’ ir ‘snausti’) lengvai suprantamas.
Šaltinis:: García-Ramón 1993 (1994), 40

Antraštė:: snáusti
Reikšmė:: to slumber, to doze, to be slow
Straipsnelis:: Ieškant hipotetinės šaknis *nVdʰ-, atstatytos etimologizuojant arm. nnǰem ‘to sleep’, atitikmenų kitose kalbose, susiduriama su tos pačios reikšmės žodžiais lietuvių ir graikų kalbose: (a) lietuvių kalboje yra keletas vedinių, kurie visi gali būti išvesti iš šaknies *sneu̯d- arba *sneu̯dʰ-: -i̯e/o- prezensas snáusti, snáudžiu, snáudžiau ‘to slumber, to doze, to be slow’ (taip pat užsnáudžė ‘nodded of’, la. snaũst, snaũžu, snaũdu ‘to slumber, to sleep’), -st- prezensas snū́sti, snū́stu, snū́dau ‘to fall asleep, to nod of, to slumber’ ir keletas išvestinių vardažodžių, pvz., snaudà ‘slumber, being slow’, snáudas , snaudãlius, snaũdžius ‘sleepy person’, snūdà ‘sleepy person’, ‘slumber, drowsiness’ (Fraenkel 1962; Frisk II; García Ramón 1993); (b) gr. nustázō ‘to be / become sleepy, to doze’. Bendra šaknis tokiu atveju būtų *(s)neu̯d/dʰ-. Ryšys su arm. žodžiu tada nulemia šaknies galo priebalsį *dʰ. Šaknies pirminė reikšmė turėjusi būti ‘to nod’, o Solmseno (1910) siūloma raida iš ‘foggy’ į ‘sleepy’ (plg. lo. obnubere ‘to cover’, nūbēs ‘cloud’, valų nudd ‘fog’ ir kt.) paneigtina.
Šaltinis:: Kölligan 2007, 28–32