Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: stūgti, sraumė, garėti, šisga, maturintis, kerpė, paskatikai, gižus, lėkna, žmuo, lydavoti, kirkilas, abejodas, murzuoti, gluodena, brangti, kumbras, gumulas, mandras, slastai, kukulis, langoti, svirti, jantis, gyvija, stodas, dzemti, tvora.

Antraštė:

stū́gti

Reikšmė:

‘kyšoti, tvirtėti’

Straipsnelis:

žr. stiebtis

Šaltinis:

Мельничук 1984 (1986), 138–139

Antraštė:

stū́gti

Straipsnelis:

E. Frenkelio žodyno lie. stū́gti 1⁰ ‘in die Höhe stehen (z. B. von Ohren eines Hasen) emporragen (von Bergen, Gebäuden)’ škas ne su r. stygnut’, le. stygnąć ‘ataušinti, atšaldyti’ (taip Fasmeris ir Frenkelis) ir ne su norv. stauka ‘kapoti, smogti, grūsti’ (taip Becenbergeris), o su č. tyčiti ‘(in die Höhe) aufrichten, aufstellen’ (tyčiti se = ‘emporragen, in die Höhe ragen’, le. tyczyć się ‘t. p.’), perfekt. vz-tyčiti. Pasižiūrėjus į sl. žodžius, teiktina pirminė forma *teuk-; lie. kalba gauna s mobile, bet šitas dalykas yra išlyginamas k > g (Schwächung).

Šaltinis:

Machek 1966, 172

Antraštė:

stùgti

Straipsnelis:

Prasl. styti, stynǫti kilę iš pirminio *stydnǫti. Tačiau kalausimas dėl prasl. stydъ, studъ kilmės lieka atviras. R. стыгнуть, ukr. стигнути, br. стыгнуць, le. stygnąć ‘šalti, stingti’ atspindi [72], atrodo, pradinę padėtį ir neabejotinai siejasi su lie. stùgti ‘stingti, kietėti, stirti’, stúgti ‘apstulbti, išversti akis’, gr. στύξ (στυγός) ‘persmelkiantis šaltis’, στύγος ‘neapykanta, pasibjaurėjimas’. Iš to seka išvada: *styd-, *stud- antrinės formos *styg- atžvilgiu, o prasl. styděti sę < *stygěti sę, studiti < *stugiti, studenьcъ < *stugenьcь ir t. t. Čia irgi k’ ir t’ simišę į t [73].

Šaltinis:

Мартынов 1968, 72–73

Antraštė:

stū́gti

Reikšmė:

styroti

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, gali būti paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., plg. lie. stūksóti (= stūgsóti), stū́gti ‘styroti’, norv. stauka ‘stumti, smogti, užgauti’, vok. (rytpr.) stûken ‘stumti, grūsti’, s. v. a., v. v. a. stoc ‘lazda, kamienas’; r. торча́ть ‘kyšoti, stūksoti, styroti, rigsoti’, сторчь ‘stačiomis’, bulg. стърча́ ‘kyšau’, le. stark ‘šaka; stuobris; iš žemės kyšantis mietas; akstinas’, slovk. strčit́ ‘grūsti, kišti’, slov. stŕčiti ‘durti’ ir kt. Dar žr. (s)kė̃sti.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 140–141