Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
žr. stepas
Šaltinis:
Puhvel HED II, 471–474
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
Kai kurie elementai (= įvairios materijos formos), aiškinant pasaulio sandarą ar gamtos reiškinius, dėl savo savybių ar reikšmės užima ypatingą vietą (pvz. čia skirtina ugnis, vanduo, žemė, oras). Pirmykščių kultūrų tokie elementai laikyti ne tik kosmoso kūrimosi medžiaga, bet kartu ir nulemiančiais [160] pasaulio ir gamtos įvykius. Šitoks suvokimas būdingas ir ankstyvajai s. graikų minčiai (pvz. Empedoklo mokymas apie keturis elementus). Kad minėtieji keturi elementai taip pat ir go. kalbos sąvokų sistemoje užima ypatingą vietą, mes postuluojame turėdami prieš akis fundamentalų pastarųjų pobūdį [161]. Neaišku, ar buvusi kokia nors ypatinga sąvoka šitiems elementams išreikšti. Turinio požiūriu sutampančiose Pauliaus laiškų vietose, kur kalbama apie 'pasaulio elementus', ši sąvoka ir gr., ir verstiniame gotų tekste yra daugiareikšmė. Gr. στοιχεῖα galima perteikti kaip 'ženklai', 'tarpusavio išsidėstymas', 'žvaigždžių išsidėstymas, Konstellationen', 'paskirstymas', 'tvarkymas', 'matas, mastelis, Maßstäbe', 'taisyklės' ir kiekvieną sykį atskleisti teisingą aspektą. Gotų biblijos vertėjas gr. στοιχεῖον verčia go. Stab, lazda, ilga kelionės lazda, virbas, strypas, gairė, smaigas'. Ką reiškia go. 'Stab'? Ko gero go. 'Stab' reikėtų suprasti kaip 'Richtstab, Maßstab': kosminį matą, mastą, saiką, kuris kaip 'mastelis, matas' žmonių pasauliui vartojamas [kaip kad saulės laikrodžio lazdelė (= στοιχεῖον) žmogui rodo laiką]. Vadinasi, go. 'Stab' yra, pirma, vertinys, kurio reikšmė sutampa su atitinkamomis gr. στοιχεῖον reikšmėmis: 'saulės laikrodžio lazdelė, smaigas' [163] 'raidė', antra – ir tai svarbiausia – go. 'Stab' yra sąvoka, kuri germanų mąstyme turi visiškai palyginamą tvarkymo, sistematizacijos vertę; Raidės (Buchstaben) čia prisimintinos savo pirmykšte reikšme kaip 'Losstabe, Runenstabe'. Raidės = Runos (Runen) be savo alfabetinės vertės turėjo dar ir simbolinę vertę, kuri buvusi svarbesnė. Pastaroji simbolinė vertė (pvz. 'metai', 'diena', 'saulė') tam tikru būdu reprezentuodavo gamtos ir žmonių pasaulio 'elementus' (kaip ir gr. στοιχεῖα τοῦκόσμου). Aišku, kad go. stabeis nereiškė 'elementas' medžiagos (Stoff) [kaip neorganinės medžiagos] prasme. Go. stafs* yra bendragermaniškas žodis. Go. kalboje jis gali būti ir i-kam., ir a-kam., plg. s. isl. stafr, pl. (s.) stafar, s. ang. stæf, staf, s. v. a. stab. a-kam. (senas variantas, kuris plito stelbdamas i-kam.) atitinka lie. stãbas, la. stabs 'stulpas, Pfosten'; plg. dar vedinius iš šv. trm. staver 'tvoros kuolas, stulpas' = lie. stãbaras, s. sl. stoborъ 'kolona, stulpas, saulė'. Be to galima nurodyti čia skirtinus germ. kalbų žodžius: s. isl. stef n. (< *stabja-) 'terminas, tam tikras paskirtas laikas, Frist', s. isl. stefna, v. v. ž. stevene 'paskirtas laikas atvykti į teismą', s. ang. stefn 'periodas, laikas'. Mūsų suminėtos lytys remiasi ide. šaknimi *stebh-/*stobh- (arba taip pat *stəbh- resp. *stabh-, plg. s. air. sab f. 'kolona, stulpas, lazda, kuolas').
Šaltinis:
Meid 1986, 160–164
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
Turint omenyje tai, kad prūsų kalboje lie. stãbas ‘statula ar koks daiktas, laikomas dievu ir garbinamas; statula; stulpas’ giminaitis stabis reiškė tiesiog ‘akmuo’ (Fraenkel 891), būtų įmanoma teigti, kad ir lie. stãbas galėjo turėti bendresnę ‘akmens’ ar pan. reikšmę, plg. lauko vardą Stabaunica, Stabovnica (Pažaislio apyl.), miško pavadinimą Stabavi̇̀cas (Rumsiškės), pelkės pav. Stabavi̇̀cos p. (Daugai) – tai spėjami hibridai.
Šaltinis:
Vanagas 1996, 72
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
S. air. sab m. „stiebas, kuolas, kotas, lazda, atrama“. Galėjo kilti iš *stabh- ir dėl to gretintinas su germ. žodžiais: go. stafs „elementas, pagrindas“, s. isl. stafr, s. ang. stæf, s. v. a. stap „ramstis, atrama“, iš kur s. v. a. veiksmažodis stabên „būti uždarytam“. Kalbama apie šaknies *sthā- pailginimą, kurios kitus pavyzdžius turime indoiranėnų (s. i. stámbhaḥ „stulpas“, stabhnā́ti arba stabhnóti „jis remiasi, jis atsiremia“, av. stəmbana- „ramstis“ ir t. t.) ir baltų kalbose (lie. stem̃bti, stábas [!] ir stóbras „stulpas, kolona“ ir t. t.) Thurn. 133 ir ZCPh XVI 181, Pok. 1012. Be reikalo žodis sab nagrinėjamas kaip skandinaviškas skolinys RC XII 462. [Fraser hipotezė,] ZCPh X 80 [kuris čia įžiūri skolinį iš lo. sophus „išmintingas“, taip pat atmestina.]
Šaltinis:
Vendryes LEJA, s3
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
stabis E. 32 „akmuo“: malunastabis, lie. stãbas (apie tai Becenbergeris K2 XLIV 330), la. stabs, s. sl. стоборъ „kolona, stulpas“ ir kt. žr. ME v. stabs bei Walde Vrgl. Wrtb. II 623 tt.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 313
Antraštė:
stabas
Straipsnelis:
Lie. stabas (pakeitęs skolinį balvonas), pirm. reikšmė „pagalys, stulpas“, gimin. stabdyti, s. i. stabh- „paremti, palaikyti“ ir t. t.
Šaltinis:
Buck 1949, 1492
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
E. Frenkelis savo žodyne v. stãbas bei stãbaras pateikia lo. ir pr. atitikmenis, tačiau nenurodo pamatinės lie. žodžio reikšmės („Pfosten, Säule, Götzenbild“). Mano nuomone, pirmykštė bl. žodžio reikšmė buvusi „Stein“ – tą patvirtina pr. stabis bei kai kurie Latvijos vietovardžiai (Staburags). Remiantis tokia pirmykšte reikšme sąvokas „Pfosten, Säule“ paaiškinti nesunku. Šiuo požiūriu būtų buvę svarbu, be la. Staburags, čia įtraukti ir le. Stobnica, Stobra, nes šiuose vietų varduose slypi šaknis stab-. Be to, tokie vietų vardai rodos fiksuojami tik bl. ir le. žemėse (Rusija tokių vietovardžių nepažįsta).
Šaltinis:
Rūķe-Draviņa 1963, 97
Antraštė:
stabas
Straipsnelis:
[Kalbama apie tai, kad pr. Elb. žod. boadis „įdūrimas“ turi senestę reikšmę negu lie. bãdas, kurio reikšmė susiaurėjo iki „badas“ iš „dūrimas pilve, alkis“] Dar plg. reikšmės diferenciaciją stabas: lietuvių k. dar išlaiko nomen acti reikšmę („paralyžius, smūgis“), o prūsų k. jau turi tik leksikalizavusią „akmuo“.
Šaltinis:
Smoczyński 1986a, 182
Antraštė:
stãbas
Straipsnelis:
žr. stabus
Šaltinis:
Vanags 1994, 37
Antraštė:
stãbas
Reikšmė:
Götzenbild
Straipsnelis:
Go. stafs*, s. isl. stafr, s. ang. stæf, s. saksų bōk-staf, s. v. a. stab ‘Stab, Buchstabe’ < germ. *staƀ-i-, *staƀ-a-. Kitose kalbose artimiausia yra lie. stãbas ‘Götzenbild’, la. stabs ‘Stütze, Pfeiler’, taigi germ. *staƀ-i/a- pirminė reikšmė būtų ‘Stütze’. Kiti ryšiai yra neaiškūs.
Šaltinis:
Casaretto 2004, 189

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas