Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
statyti
.
Rezultatai
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
Germ.
sta-n-d-a-
'stovėti, būti stačiam, stehen' (go.
standan
'stehen', s. isl.
standa
'stehen, pailsėti, plytėti, tęstis, ateiti, atvykti, atsirasti', s. ang.
standan
'stovėti, rastis', s. fryz.
stonda
't. p.', s. v. a.
stantan
't. p.') [460] yra šaknim
stā-
'dėtis, nuduoti, apsimesti, stovėti, sich hinstellen, stehen' (plg.
stǣ-
) pamatuota ir formantu išplėstas Nasalpräsens. Toks pats išplėstykas slypi už lie.
stataũ
,
-ýti
'daryti, kad stovėtų, daryti pastatą, stellen, errichten'. Čia skirtinas ir het.
ištandāi-
'delsti, vilkinti, abejoti, svyruoti, nesiryžti'? (A. Kammenhuber. KZ 77, 1961, 62 t.).
Šaltinis:
Seebold 1970
, 460–461
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
Pr.
preistattinnimai
69,₂₁ (praes. pl. I asm.) „stellen vor“: lie.
statýti
, la.
statît
, lo.
statuere
„stellen“ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 605 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 291
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
[Hipotezė] kad 3 sg. *
stastāti
, 3 pl. *
stastinti
paradigma, atspindinti ide. *
stisteH₂ti
, *
stestH₂nti
, kas nuvedė į baltų kauzatyvines formacijas. [108] [109–111] Aš manau, kad lie.
statýti
atspindi bl.-sl. 3 sg.*
stastāti
, 3 pl. *
stastinti
, ir kad ši paradigma suvaidino lemiamą vaidmenį vystytis veiksmažodžio sistemai.
Šaltinis:
Kortlandt 1989
, 108–112
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
*
stāti̯ō
„dėti“→ „statyti“ Ide. kalbose sąvokai „statyti (namą)“ šalia kai kurių kitų bendrų sememų „daryti“ tipo yra vartojama specialesnių, atspindinčių atskirus statybos metodus: 1) „lipyti“, 2) „pinti“, 3) „jungti“, 4) „dėti, kelti“. Dvi paskutinės susijusios su medžiu ir akmeniu kaip statybinėmis medžiagomis [Buck, 590]. Lie.
statýti
reiškia „dėti“ ir „gaminti, kurti“. Šio veiksmažodžio specialioji reikšmė yra antrinė. Latvių kalboje atsispindi artimas, bet vis dėlto kitas semantinis perėjimas: „kelti“ → „statyti“. Tiktai Latgalijoje užrašytose liaudies pasakose aptinkama
statīt
„statyti“ [Mühlenbach, Endzelin, Hausenberg, II, 571]. Slavų kalbose aptariamas perėjimas įvyko genetiškai bendros su lie.
statýti
leksemos *
staviti
pagrindu. Literatūrinėse kalbose veiksm. *
staviti
reikšme „statyti“ vartojamas įvairiose slavų kalbose: br.
ставiць
, le.
stawić
, č.
staviti
, slovk.
stavat’
, slov.
staviti
. Plg. r.
строить
, bulg.
строя
ir pan. Tokiu būdu, išskyrus slovėnų arealą, semantinis perėjimas „dėti“→ „statyti“ – tai labiau šiaurės slavų reiškinys, kartu būdingas ir rusų kalbai [68] Ide. *
sta-
(„dėti“→ „statyti“) semant. perėjimas bendras slavų, baltų ir germanų kalboms (vok.
aufstellen
t. p. šaknies).
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 68–69
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
žr.
statas
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008a
, 119–120
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
Iteratyvų ar faktityvų daryboje žinoma kamienų variacija, plg. lie.
statýti
,
stãto
:
statùs
(
stãtas
). Vieni šį veiksmažodį laiko denominatyvu (Smoczyński 2001, 102²³, 207, 409 [su hipotetine
stataũ
forma *
stačiu
< *
statiju
], Jasanoff 2003, 141), kiti – deverbatyvu (Kortlandt 1989; Schmalstieg 2000, 132). Treti teikia kaip neaiškios darybos, bet kauzatyvinės reikšmės (Stang 1966, 326).
Šaltinis:
Pakerys 2007
, 398
Antraštė:
statýti
Straipsnelis:
žr.
klausyti
Šaltinis:
Smoczyński 1989c
, 192
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas