Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: statyti, ėžgė, kibti, budukas, brėškis, vynsliektis, išsižagti, nuosaka, sklimbys, gliaumus, katis, gaurė, ė, uodega, velėnuoti, vykis, lunkausis, liūbėti, tuktas, ranka, ašokliai, blinda, maurė, skrieti.

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

Germ. sta-n-d-a- 'stovėti, būti stačiam, stehen' (go. standan 'stehen', s. isl. standa 'stehen, pailsėti, plytėti, tęstis, ateiti, atvykti, atsirasti', s. ang. standan 'stovėti, rastis', s. fryz. stonda 't. p.', s. v. a. stantan 't. p.') [460] yra šaknim stā- 'dėtis, nuduoti, apsimesti, stovėti, sich hinstellen, stehen' (plg. stǣ-) pamatuota ir formantu išplėstas Nasalpräsens. Toks pats išplėstykas slypi už lie. stataũ, -ýti 'daryti, kad stovėtų, daryti pastatą, stellen, errichten'. Čia skirtinas ir het. ištandāi- 'delsti, vilkinti, abejoti, svyruoti, nesiryžti'? (A. Kammenhuber. KZ 77, 1961, 62 t.).

Šaltinis:

Seebold 1970, 460–461

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

Pr. preistattinnimai 69,₂₁ (praes. pl. I asm.) „stellen vor“: lie. statýti, la. statît, lo. statuere „stellen“ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 605 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 291

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

[Hipotezė] kad 3 sg. *stastāti, 3 pl. *stastinti paradigma, atspindinti ide. *stisteH₂ti, *stestH₂nti, kas nuvedė į baltų kauzatyvines formacijas. [108] [109–111] Aš manau, kad lie. statýti atspindi bl.-sl. 3 sg.*stastāti, 3 pl. *stastinti, ir kad ši paradigma suvaidino lemiamą vaidmenį vystytis veiksmažodžio sistemai.

Šaltinis:

Kortlandt 1989, 108–112

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

*stāti̯ō „dėti“→ „statyti“ Ide. kalbose sąvokai „statyti (namą)“ šalia kai kurių kitų bendrų sememų „daryti“ tipo yra vartojama specialesnių, atspindinčių atskirus statybos metodus: 1) „lipyti“, 2) „pinti“, 3) „jungti“, 4) „dėti, kelti“. Dvi paskutinės susijusios su medžiu ir akmeniu kaip statybinėmis medžiagomis [Buck, 590]. Lie. statýti reiškia „dėti“ ir „gaminti, kurti“. Šio veiksmažodžio specialioji reikšmė yra antrinė. Latvių kalboje atsispindi artimas, bet vis dėlto kitas semantinis perėjimas: „kelti“ → „statyti“. Tiktai Latgalijoje užrašytose liaudies pasakose aptinkama statīt „statyti“ [Mühlenbach, Endzelin, Hausenberg, II, 571]. Slavų kalbose aptariamas perėjimas įvyko genetiškai bendros su lie. statýti leksemos *staviti pagrindu. Literatūrinėse kalbose veiksm. *staviti reikšme „statyti“ vartojamas įvairiose slavų kalbose: br. ставiць, le. stawić, č. staviti, slovk. stavat’, slov. staviti. Plg. r. строить, bulg. строя ir pan. Tokiu būdu, išskyrus slovėnų arealą, semantinis perėjimas „dėti“→ „statyti“ – tai labiau šiaurės slavų reiškinys, kartu būdingas ir rusų kalbai [68] Ide. *sta- („dėti“→ „statyti“) semant. perėjimas bendras slavų, baltų ir germanų kalboms (vok. aufstellen t. p. šaknies).

Šaltinis:

Непокупный 1976, 68–69

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

žr. statas

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008a, 119–120

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

Iteratyvų ar faktityvų daryboje žinoma kamienų variacija, plg. lie. statýti, stãto : statùs (stãtas). Vieni šį veiksmažodį laiko denominatyvu (Smoczyński 2001, 102²³, 207, 409 [su hipotetine stataũ forma *stačiu < *statiju], Jasanoff 2003, 141), kiti – deverbatyvu (Kortlandt 1989; Schmalstieg 2000, 132). Treti teikia kaip neaiškios darybos, bet kauzatyvinės reikšmės (Stang 1966, 326).

Šaltinis:

Pakerys 2007, 398

Antraštė:

statýti

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 192