Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
sti̇́ebas
Straipsnelis:
Oset. stīvʒ/stewʒæ, stevʒæ ‘šerdesas; vartikalus strypas, sutvirtinantis jungą su grąžulu’. Dėsningai kilęs iš *staipti- ← *stipti ir etimologiškai daryba ir reikšme tiesiogiai šliejasi prie germanų kalbų grupės: pietų vok. stefz, ol. stift, vok. Stift ‘strypelis; virbaliukas; vinis be galvutės; kaištis’. Šiam etimologiniam lizdui (ide. bazė *steip-, *stieb-: Pokorny 1015–1016) priklauso r. спица iš *stipica (Brückner, Archiv für slavische Philologie XLI 50), lo. stipes ‘kuolas; kamienas’, stipula ‘stiebas’ (apie lo. grupę žr.: Pisani. Etimologia. Milano, 1947, p. 117 ir toliau), lie. sti̇́ebas, la. stiba ‘rykštė; žilvitis; virbas’. Iranėnų dirvoje negalima apeiti formaliai identiško av. stipti-, nors šis žodis užfiksuotas tik kaip kažkokio vabzdžio pavadinimas. Galbūt vabzdys gavo šį pavadinimą dėl savo formos, primenančios stipti- ‘kaištis’. Bailey gretina stīvʒ su sakų styūda ‘tvirtas, kietas’, apeidamas anksčiau paminėtus germanų kalbų faktus (KhT VI 370–371; Sūtra 38–39). Realijų aspektu stīvʒ, kaip ir fsonʒ ‘jungas’ priklauso žemdirbystės terminų grupei, suartinančiai skitus su europinėmis kalbomis. СЕИ 11, 133, 143.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ III, 152
Antraštė:
stíebas
Straipsnelis:
žr. staibus
Šaltinis:
Solta 1960, 359
Antraštė:
sti̇́ebas
Straipsnelis:
žr. staibiai
Šaltinis:
Connolly 1984, 275
Antraštė:
stiebas
Straipsnelis:
Žodžiai, reiškiantys ‘stiebas’, ide. k. paprastai susiję su žodžiais, reišk. ‘medis’, ‘stulpas’, ‘kartis’, kartais šios reikšmės žodžiai yra dariniai, kurių darybos reikšmė ‘tai, kas stovi’, ‘tai, kas išsikišę’. Lie. stiebas gimin. s. sl. stĭbljĭ ‘stiebas, kotas’.
Šaltinis:
Buck 1949, 736
Antraštė:
sti̇́ebas
Straipsnelis:
Gr. στῖφος n. ‘tiksli grupė’ […] Στῖφος/στιφρός ‘tankus, tvirtas, stiprus’ rodo tą pačią morfologinę kaitą kaip κῦδος/κυδρός ir t. t. Greičiausiai ta pati šeima kaip στείβω su tuo pačiu ῖ kaip στῑ́βη. Ide. bh galima rasti kai kuriuose baltų ir slavų k. žodžiuose: lie. sti̇́ebas ‘stiebas, ramstis’, la. stiba ‘lazda’, s. sl. stĭblŭ, stĭblo ‘stiebas’, plg. Meillet. Et. et voc. du vieux slave 419; taip pat s. i. stibhi- m. ‘ryšulys’.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 1057
Antraštė:
sti̇́ebas
Straipsnelis:
Gr. στείβω tik praes. kamienas [1046…]. Pirminė šaknies reikšmė ‘trypti, mindžioti’ yra paliudyta gr. στείβω, iš kur στοιβή ‘kamšalas’. […]. Išskyrus gr. kalbą, tikslių paralelių nėra. Kaip artimiausią, Friskas primena, armėnų stēp, gen. -oy ‘dažnas, nuolatinis’ (dėl reikšmės plg. πυκνός) ir veiksmažodį stipem ‘spausti, priversti’, -aw, -ou ‘kas skuba’, kurie turi remtis ide. *steib-, *stib- (su retu ide. priebalsiu b). Su dusliuoju lūpiniu išvestinis lo. veiksmažodis stīpāre ‘spausti, priversti’. Lo. k. taip pat paliudija stīpes ‘miestas, stulpas’ su stipula ‘stiebas, šiaudas’, kurie reiškia tai, kas yra suspausta, pastatyta. Kitur su -bh- arba -b- žodžio gale: baltų k. lie. sti̇́ebas, sl. k., pvz., r. stebelĭ ‘stiebas’. Visi šie žodžiai kilo iš sąvokos ‘suspaustas’, išreiškiamos būdvardžiais reikšme ‘standus, kietas, nelankstus’ su dusliuoju lūpiniu: baltų k. lie. stiprùs, su veiksmažodžiu stimpù, stìpti ‘sustingti’, la. stipt ‘standėti’, germ. k., pvz., s. ang., v. v. a. stif, vok. steif ‘standus, status’. Taip pat buvo primenama gr. korint. antroponimas Στίπων, plg. Bechtel, H. Personennamen 487. Dar žr. Pokorny 1015.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 1046–1047
Antraštė:
sti̇́ebas
Reikšmė:
Stock
Straipsnelis:
Stibinis – taip turbūt anot Becenbergerio GGA 1874, 1249 taisytinas scibinis E. 310 ‘sletebeyn’ (= ‘Balken, die den Sitz des Schlittens mit den Kufen verbinden’): la. stibenes arba stibiņi, stiba, lie. sti̇́ebas, stáibis ‘Pfosten’, s. sl. СТЬБЛЪ ‘Stengel’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. II 648.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 316
Antraštė:
stíebas
Reikšmė:
стебель
Straipsnelis:
žr. cipenti
Šaltinis:
Аникин 1997 (1998), 214—218

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas