Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tai, barakituoti, eketis, prievarta, kelti, rūkyti, žiaunė, bulungis, stonas, paustis, šėžis, pabiros, dievaži, busti, lėlis, smilti, gulta, smirdus, mundiera, doktorius, meklys, kėsčias, šiūras, iltis, gilendra, naktkailiniai.

Antraštė:

tai̇̃

Reikšmė:

it

Straipsnelis:

žr. kai

Šaltinis:

Palmaitis 1986, 309

Antraštė:

tai̇̃

Straipsnelis:

žr. namie

Šaltinis:

Palmaitis 1988, 140

Antraštė:

tai

Reikšmė:

tatai

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos absoliutinio demonstratyvo tai ir tatai tradicinis kilmės aiškinimas yra toks: tai yra atsiradęs iš *ta pagal tasai [Endzelīns LVSF 1938 167; Otrębski GJL 1956–1965 150]. Šios prielaidos trūkumas yra tas, kad nepaaiškinama -ai kilmė formoje tasai. A. Meillet'o nuomone, tai < *ta + ai, jau išnykus -t < -d, t. y. *ta < *tat < ide. *tod, o tatai < tat + ai, t. y. kad dar nebuvo išnykęs tat galinis -t [Meillet A. L-S 1897/8 10 135]. J. Otrembskis tatai veda iš reduplikacinio *ta-ta + ai [t. p. 150–151]. Visi tyrinėtojai, manantys, kad kalbamosios formos yra sudarytos su -ai, yra taip pat įsitikinę, kad pirmasis komponentas *ta < *tat (< ide. *tad). Tačiau įtikinamesnė atrodo dar 1926 m. iškelta prielaida, kad baltų, slavų ir kitų indoeuropiečių kalbų bevardės giminės formos su *-o yra gryni kamienai, senesni už bevardės giminės formas su *-om [Agrell S. BSRL 1926 21, 26]. [183] Absoliutinio demonstratyvo *ta egzistavimą remia: 1) prūsų I ir II katekizmo įvardžių ir daiktavardžių bevardės giminės vienaskaitos vardininko formos sta ir absoliutinio demonstratyvo forma sta; 2) lietuvių senųjų raštų taiag DP 361₃₁; 3) latvių dalelytė ta- absoliutinio demonstratyvo reliktas; 4) lietuvių absoliutinis demonstratyvas šita < *ši + ta. Antra vertus, sunku įsivaizduoti, kad rytų baltų absoliutinis demonstratyvas resp. bevardės giminės konkretusis demonstratyvas struktūriškai būtų skyręsis nuo vakarų baltų ir kitų giminiškų kalbų įvardžių atitinkamų formų, plg.: pr. sta ir s. sl. to, gr. το. Konstruktą *ta reikia laikyti bendrabaltiška seniausia absoliutinio demonstratyvo iš bevardės giminės vienaskaitos vardininko-galininko forma [Mažiulis BKĮKS 1970 84], kurios pakeitimas formomis tas, tą, la. tas, to ar tai, tatai yra lengviau paaiškinamas, negu tai laikymas pirmine absoliutinio demonstratyvo ir [184] bevardės giminės forma, siekiančia baltų bendrosios epochos laikus.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 183–185

Antraštė:

tai

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos absoliutinis demonstratyvas tai yra suaugtinis įvardis, susiformavęs iš samplaikų: tai < *taja < *ta i̯a.

Šaltinis:

Rosinas 1988, 210