Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: tirti, tausti, -sta, kilbukas, ryklus, lupuris, kumpis (kumpas), segu, kalmūsas, tarkuoti, labnas, tylėti, mergaitė, trapas, velėti, kestėti, stabyti, duoba, lokys, gaginti, lyginti, žaliūgės, šliaužti, kalmės, kaukštara, limti, dagus, tuksėti, berklioti, duolas, žiurkštas, nažutka, ankštainis, inkstis, pasėti, buziulas, jaukas, kerėpla, skujas, nėščia, vandrūnė, apvaros, smaiglus.

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

žr. trumpas

Šaltinis:

Hamp 1984c, 143

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

Paraleliniai kamienai su *o ir ō vokalizmu gali būti įvairūs dariniai. Senesni yra su *o, atspindintys galinio laringalinio dėsningą išnykimą šaknyje prieš balsį. Viena iš tokių porų yra *toriti – *tariti (iš *terti, plg. s.-kr. tȑti, lie. ti̇̀rti, ti̇̀rtas).

Šaltinis:

Варбот 1984, 38

Antraštė:

ti̇̀rti

Straipsnelis:

Pragerm. (-)ÞREUT-A- ‘pavargti, nuilsti, müde werden’, germ. þreut-a- reikšmę kebloka apibrėžti, nes visų pirma v. paliudytas mažne tik dūriniuose (komponiert) [go. tik praes. -þriutan, s. isl. þrióta ‘müde werden, nustoti, liautis, baigtis, nepavykti, nepasisekti’, s. ang. -þrēotan, s. ang. tik partizip perfekti passivi a-throtan: pertaesum, otiosum (‘mude, abgestumpft’), s. v. a. -driozan, unerdrozzen ‘undermüdlich’, v. v. a. driezen]. Pagrindinė reikšmė yra ‘pavargti, nuilsti, pykinti, širdinti, liūdinti, verdrießen’ bei ‘eiti prie galo, baigtis’ (atrodo galime postuluoti ir aktyviąją reikšmę ‘bedrangën’). V., ko gero, remiasi aiškiai rekonstruojama šaknimi trend- ‘stoßen’. Pastarąją (lo. kalboje paliudytą) konkrečią reikšmę galime išskirti ir tarpusavyje susijusių germ. žodžių šeimoje. Dabar atsiveria galimybė, iki šiol apie tai nebuvo kalbos, kad „aufreiben“ siejamas su ter- ‘reiben’ yra tikėtinas. Krenta į akis, kad semantiškai ir struktūriškai atitinkąs gr. στρεύγομαι ‘esu varginamas, kamuojamas’ (taip pat aktyvus) čia turbūt nepriklauso (Pokorny 1029), plg. lo. trūdō ‘stoßen, drängen’, kimr. cythrudd (m.) ‘nusiminimas; išgąstis, baimė, nustelbimas’, s. sl. truždǫ, truditi ‘stengtis, varginti, trukdyti, dirbti’. Patikimiau galime teigti, kad neišplėsta šaknis ter- ‘trinti, braukyti, brūžuoti, reiben; nutrinti, išsekinti, auffreiben’ slypi bažn. sl. tryti ‘reiben’ (s. sl. na-truti ‘valgyti, maitinti’), gr. τρύω ‘spaudžiu žemyn; kankinu, išsemiu, pabaigiu, sunaudoju’. Mit zahlreichen Erweiterungen (ter-g̑-, ter-g-, ter-d-; trei-, trei-b, trei-d-; tr-en-).

Šaltinis:

Seebold 1970, 523–524

Antraštė:

tìrti

Straipsnelis:

[Aptariami pirminių slavų prezensų dariniai.] Pagal LIV² 632 gr. τεíρω ‘reibe auf’ gretinami su sl. tьrjǫ (trъti) ‘reiben’ kaip prezenso su priesaga *-ye/o- pavyzdys iš kamieno *terh₁- ‘bohren, reiben’ pabrėžiant, kad slavų formos su priesaga *-ye- yra fragmentiškos. Atrodo, kad slavų formos buvo išstumtos, kai jos priklausė tematiniams prezensams su normaliuoju balsių kaitos laipsniu trěti, tьrǫ, plg. ru. terétь, taip pat plg. lie. tiriù, tìrti < *trh₁- (Smoczyński, Język litewski w perspektywie porównawczej, 2001, 148). Graikų forma turėjo skambėti τερέω < *terh₁-ye-; pagal LIV tai yra ‘sekundäre Weiterbildung zum Stamm *ter-’ dėl išlaikyto futūro * τερέω (τερέσσω) įtakos. Gali būti, kad joje buvo išnykęs laringalas prieš *-ye- (plg. neaiškų Hesichijaus T 483 τέννει· στένει. βρύχεται 3sg. ‘griaudžia’ < *(s)ténh₂-ye-, plg. s. i. tanyati ‘donnert’ LIV 2 567f. ir kt.; dėl situacijos baltų kalbose žr. Smoczyński, Język litewski w perspektywie porównawczej, 2001, 148).

Šaltinis:

Sowa 2003, 283

Antraštė:

tìrti

Reikšmė:

badać

Straipsnelis:

žr. tardai

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 172