Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: turėti, ašakos, pošyti, lankstyti, marė, laksnoti, apmaudas, spudinti, krosmeta, geventi, girynas, prausti, kadaise, neptis, turkti, trikti, dokti, gizas, ramas, armai, galas, galu.

Antraštė:

turėti

Straipsnelis:

žr. paturoti

Šaltinis:

Кипарский 1971, 418–419

Antraštė:

turė́ti

Reikšmė:

haben, müssen

Straipsnelis:

Pr. turīt 23,₉ ‘haben, sollen’ [ir kt.] : toaris, lie. turė́ti, la. turêt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 329

Antraštė:

turėti

Straipsnelis:

Lie. turėti = la. turēt ‘laikyti’ (taip pat ‘turėti’), pr. turit ‘turėti’, giminiškas lie. tverti, nutverti, la. tvert ‘griebti’, s. sl. za-tvoriti ‘uždaryti, užremti, užtverti’. Semantiškai plg. go. haban ir t. t., bendras germ., giminiškas lo. capere ‘griebti, imti’, go. hafjan, s. isl. hefja ‘pakelti’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 741

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

Surturs E. 326 ‘ummelouf’ (= ‘in Holzwände eingefasstes Wasserbecken, in welchem sich das Mühlrad befindet und vom Wasser getrieben wird’) : surgi, lie. turė́ti, la. turêt ir kt., žr. toaris.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 319

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Turėti. Lie. turė́ti, turiù (3 a. tùri), turė́jau, pr. turi̇̄t (la. atitikmuo turêt dabar reiškia tik ‘laikyti’). Šis v. iš lie. tvérti. Nykstamojo laipsnio šaknies forma tur-i/ė- tikriausiai tęsia senąjį perfektą (‘turėjau’ < ‘tvėriau’). La. kalboje, kurioje nėra v. „habere“, priklausomybė išreiškiama dat. possessivus konstrukcija, pvz., man ir brãlis ‘turiu brolį’, pažodžiui ‘man yra brolis’, man nav brãļa ‘neturiu brolio’. Plg. lo. mihi frater est.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 238

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

Lie. turė́ti, la. turet, pr. turīt ‘t. p.’ : lie. tvérti, pagal Ch. Stangą, tik atrodo esą giminiški s. sl. tvoriti. Ch. Stangas nepastebi to fakto tvoriti – tai darinys, jis padarytas iš išlikusio s. sl. kalboje daiktavardžio tvorъ. Būtent šis daiktavardis aptinkamas ir lie. kalboje: ãp-tvaras, pri̇́e-tvaras, ùž-tvara. Kai dėl lie. -tvaras, tai niekas neabejoja, kad jis giminiškas tvérti, tvẽria, tvė́rė.

Šaltinis:

Отрембский 1968, 139

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

Jotvingių turd ‘turėti’, plg. lie. turė́ti, la. turêt, pr. turrettwey.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 80

Antraštė:

turė́ti

Reikšmė:

haben

Straipsnelis:

Rytų baltų s futūras sinchroniškai daromas iš atitinkamų infinityvo kamieno formų, plg.: […] inf. lie. turė́-ti ‘haben’, la. turê-t ‘halten’ → fut. 1 sg. lie. turė́-siu, la. turê-šu šalia praes. 3 sg. lie. tùri, la. tur […] Dar žr. pirkti, daryti, eiti, duoti

Šaltinis:

Hill 2004, 73

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

Pr. turīt, turrītwei. Originali šio veiksmažodžio reikšmė (etimologiškai siejama su lie. tvérti ir la. tvert ‘seize, catch hold of’, plg. Fraenkel 1965, 1142–1143 ir Smoczyński 2001, 150–151) gali būti rekonstruojama kaip ‘hold’ (‘laikyti’). B. Vykypěl teigia, kad latvių kalbos ‘mihi est’ laikytinos pirminėmis baltų prokalbės konstrukcijomis, o lietuvių bei senosios prūsų kalbos ‘habeo’ tipo konstrukcijos su veiksmažodžiais turėti, turīt, turrītwei ir pan. laikytinos inovacijomis. Toks aiškinimas nepriimtinas, nes jokiais rimtais argumentais jo paremti negalima.

Šaltinis:

Holvoet 2003, 36–38

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

žr. tverti

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 268

Antraštė:

turė́ti

Straipsnelis:

žr. motė

Šaltinis:

Olander 2009, 121