Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: uolektis.

Rezultatai

Antraštė:: úolektis
Straipsnelis:: [išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos:] arm. olok‘ ‘blauzdikaulis’, lie. alkū́nė, úolektis, pr. alkunis, la. ȩ̀lkuons, pr. *olkъtь – visi su reikšme ‘alkūnė’ su sufiksu *-k, greta gr. ὠλένη ‘alkūnė’, lo. ulna, go. aleina su sufiksu *-n-.
Šaltinis:: Сараджева 1987, 26

Antraštė:: uolekti̇̀s
Straipsnelis:: Alb. be̋rrýl (bryll), -i m., pl. -a (-e) ‘alkūnė’ […]. Slavai čia archaiškesni: s. bulg. lakъtь m. ‘alkūnė’ (n. bulg. lákъt, s.-kr. lâkat ‘alkūnė’), plg. lie. uolekti̇̀s.
Šaltinis:: Euler 1985a, 113

Antraštė:: úolektis
Straipsnelis:: [Arm.] olokʿ, -oy arba -i ‘blauzdikaulis, koja’. [Lit.: Lidén, Arm. Stud. 95 t.; Walde-Pokorny I 157; Walde-Hofmann I 744; Pokorny 308; Adjarian V 477]. Gretintini: gr. ἄλαξ·πῆχυς, ̓Αθαμάνων Hes., lie. úolektis, la. uôlekis ‘Elle’, pr. woltis ‘dilbis’, s. bulg. lakъtь, r. lokotь ‘alkūnės kaulas, uolektis’. Giminiškos šaknies yra arm. ołn ‘nugaros slankstelis’, ułn ‘sprandas’. […] Formaliai arm. ž. [323] ypač susyja su bl.-sl. ir – įdomiai – su ilirų dialekto atkamanų žodžiu⁷³ [⁷³ Markwart, Rev. étud. armén. VIII (1928) 211 t. nustatė visą būrį sąsajų].
Šaltinis:: Solta 1960, 322–323

Antraštė:: uolekti̇̀s
Straipsnelis:: [Smarkiai formaliai, garsiškai skiriasi] pr. alkunis ‘alkūnė’, […] lie. alkū́nė, la. elkuonis ‘t. p.’, esantys greta pr. woltis ‘dilbis’ […], lie. uolekti̇̀s, la. uolekts ‘mastas, uolektis (ilgio matas)’, s. sl. lakъtь ‘alkūnės kaulas, Elle’, arm. olokʿ ‘blauzdikaulis’ su k priesaga, kitaip nei gr. ὠλένη ‘alkūnė, dilbis’, lo. ulna ‘alkūnė, alkūnės kaulas’ ir kt.
Šaltinis:: Euler 1983, 38

Antraštė:: uolekti̇̀s
Straipsnelis:: woaltis E. 458 ‘alkūnė’ bei woltis 112 ‘Unterarm’ : lie. uolekti̇̀s, gr. ὠλένη, go. aleina, s. i. aratni-ḥ ‘alkūnė’, lo. ulna ‘ranka’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 156 t.; apie tai dar Bechtelis K 2 XLIV 128 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 340

Antraštė:: úolektis
Straipsnelis:: Oset. wylyng/ulink’æ ilgio matas – atstumas tarp ištiestų didžiojo ir rodomojo pirštų galų, ‘sprindis’ (apie 18 cm). Vs. Mileris (ОЭ II 55) sugretino su gr. ὡλένη, go. aleina, s. v. a. elina, lo. ulna, persų ārang ‘uolektis’. Tačiau šis etimologinis lizdas s. ir. paliudytas žodžiu araθni-, kuris dėsningai virto oset. ærin, žr. ælmærin. Paralelinės formos su pradiniu u- egzistavimas būtų nenormali anomalija. Todėl, neatskiriant wylyn nuo minėto lizdo (Pokorny 307–309), jį reikia traktuoti ne kaip tiesioginį s. ir. palikimą, o kaip antrinę arealinę skitų – Europos kalbų izoglosą, betarpiškai prisišliejusią prie lo. ulna, iš dalies lie. úolektis, la. uõlekts. Darybiškai wyl-yng suartėja su ar-yng ‘miltų gelda’, rūʒ-yng ‘langas’, talyng ‘tamsus’. – Su kitu formantu (-čak) plg. Pamyro š. (w)ulčak ‘ilgio vienetas, šiek tiek mažesnis už ¼ m. (Зарубин, Шуг. 260). Ar čia yra susijęs arm. ulukʿ ‘παλαιστή, Spanne’ (Liden, Armenische Studien. Göteborg, 1906, p. 97)?, Tomašeko (Tomaschek 785) pateikiamas kaip ‘curiosum’ Jenisejaus kalbų ȳleng-ät ‘uolektis’ [114] dėl akivaizdaus artimumo oset. wylyng, galbūt, kilęs iš skitų-sarmatų.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 114–115

Antraštė:: úolektis
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių postveliariniu uždarumos priebalsiu *q̣ ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 7.9. alt. *t‘ōkʌ- ‘sulenkti alkūnę’ (evenk. tōkīkān ‘upės vingis’, v. mongolų toqai ‘alkūnė’) ~ ide. *(e)lek- ‘sulenkti alkūnę’ (gr. λοξός ‘išlenktas’, lie. úolektis, alkū́nė Pokorny 308) ~ kartv. *d(l)aq̣- ‘vingis, alkūnė’ (s. gruz. (n) idaq̣ ‘alkūnė, skliautas’, gruz. dlaq̣- ‘alkūnė’, šan. du(r)q̣-).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 336

Antraštė:: uolekti̇̀s
Straipsnelis:: Senų indoeuropiečių kamienų pakitimą iliustruoja prasl. *olkъtь ir lie. uolekti̇̀s.
Šaltinis:: Варбот 1984, 178

Antraštė:: uolektìs
Straipsnelis:: Het. al-ki-iš-ta-a-aš ‘Zweig’ < *h₃(e)lk·es-tó-, dūrinys ha-at-tal-kiš-na-aš, ha-tal-kiš-na-aš ‘Dornbusch’ (< ‘Stechzweig’) ~ šutrų alka- ‘Wurzelfaser’, lie. uolektìs, dgs. kilm. uolektų̃ ‘Elle’.
Šaltinis:: Tremblay 2009, 481