Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vėtra, grinda, drukavodinti, tvartas.

Rezultatai

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Dėsningumas, aiškiausiai iškylantis lyginant slavų kalbos medžiagą su baltiškąja, matyti ir tuomet, kai gretinama su kt. indoeur. kalbomis: […] lo. ventus ‘ветер’ – s. sl. ВѢТРЪ (Ѣ < *en), plg. taip pat lie. vė́tra ‘буря’…
Šaltinis:: Откупщиков 1974, 12

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: [Įrodinėjama, kad prūsų rd galima skaityti kaip rt ir pateikiama paralelė] lie. vė́tra turi prūsų atitikmenį vieną kartą rašytą wetro Elb 53, kartą wydra GrunA 44, widre GrunG 19.
Šaltinis:: Smoczyński 1986a, 172

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: wetro (su ē E. 53 ‘vėjas’ : lie. vė́tra, s. sl. ВѢТРЪ, s. i. vāyu-ḥ ‘vėjas’, s. v. a. wājan ‘wehen’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 220 t.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 336

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Prasl. vedro ir pragerm. wedra formų bendra reikšmė – ‘geras (oras)’. Tačiau germanų formos nėra genetiškai tapačios prasl. větrъ ir todėl prasl. vedro nėra patekęs iš germanų. Bet prasl. větrъ turi ide. paralelių, labiau įtikinamų ir formaliai (ē šaknyje), ir semantiškai: pr. wetro ‘vėjas’, lie. vėtra, la. vȩ̃tra ‘audra’, s. i. vā́taḥ ‘vėjas’ ir kt.
Šaltinis:: Мартынов 1963, 56

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Pr. autre ‘kalvė’ aiškindamas, Trubačiovas (Ремесл. терминол., 1966, 337–338) atskiria priesagą -tr-, o au-, wu- laiko skirtingais šaknies variantais iš ide. *u̯ē- ‘pūsti’, ‘dvelkti’, plg. pr. wetro, lie. vė́jas, vė́tra (: áudra), prasl. *větrъ , *vě(ja)ti ir pan. Jeigu tai tiesa, tai prie jų priklauso r. во́тря, во́тра ‘smulki išraiža, gaunama po vėtymo’, br. во́ртіны, ати́ра ir pan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I, 174–175

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: žr. vėjas
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 214

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Oset. wad|wrad(æ) ‘vėjas; vėtra, audra’. Kilęs iš iranėnų *vāta-, ide. *wēto-, šaknis wē- ‘pūsti’ (Pokorny 83 ir toliau). Plg. persų bād, (dial.) våd, wad (Жуковский I, XII), pehlevi wāt, bel. qwāt, kurdų ba, zaza vā (KPF, Abt. III, Bd. IV, p. 219), afg. wō, Pamyro i. wūy, Pamyro m. wīy, jagn. wāt (wot), sogdų *wāt (w’t), partų wād, chorezm. wād ‘vėjas’, kušan. oaδo ‘vėjo dievas’ (ant monetų: Aurel Stein, Zoroastrian Deities on Indo-Scythian coins, Bombey, 1888, p. 11), sakų bātä ‘vėjas’ (NTS 1945 XIII 201), av. vāta-, s. i. vāta-, s. sl. vêtrъ, r. ветер, pr. vetro, lie. vė́tra. Paralelinis modelis, ide. *wento-, davė lo. ventus, vok. Wind, toch. want|yente ir pan. Apie darybinę ši modelio pusę, be kita ko, žr. Kronasser, Studi linguistici in onore di Vittore Pisani, Brescia, 1969, 611–615). Žr. Миллер, ОЭ II 89; Gr. 24; Hübschmann, Oss, 30; ОЯФ I 19.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 33

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: žr. audra
Šaltinis:: Seebold 1970, 539–540

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Ide. vėjo pavadinimas *h₂wéh₁-n̥t‑ (plg. s. i. vā́ta-, av. vāta-, toch. A want, B yente, lo. uentus, go. winds), *h₂uh₁-ént‑ (plg. het. huwant-) negali paaiškinti slavų ir baltų medžiagos: s. sl. větrъ ‘vėjas’, pr. wetro ‘vėjas’ (E 53), lie. vė́tra, la. vȩ̃tra ‘audra’. Iš bazės *h₂wéh₁-n̥t‑/*h₂uh₁-ént‑ lauktumėte, kad -n- dar būtų matomas baltų ir slavų kalbose. Tradiciškai aiškinant kaip darinį su priesaga *‑tro‑ iš šaknies *h₂weh₁‑ neatsižvelgiama į tai, kad su šia priesaga daromi nomina instrumenti, o baltų kalbose paprastai ji randama kaip lie. ‑klas (plg. gr. ἄροτρον : lie. árklas). Slavų ě, esančią vietoj *ę, galima paaiškinti nosine disimiliacija. Tai reikalauja tokios paradigmos: silpnieji linksniai *węt‑(e)n‑ → *wět‑(e)n‑ : stiprusis linksnis *węt‑r̥ → *wět‑r‑ → větrъ. Šis *-r̥/‑(e)n‑ darinys yra tiesiogiai susijęs su het. huwantar-, plg. taip pat luv. huntari(ya)- ‘émettre un vent, une flatulence, grogner’, het. huntariyai- ‘t. p.’. Kadangi bl. *wētr- negali būti paaiškinamas tokiu būdu, tai pr. wetro, lie. vė́tra, la. vȩ̃tra turėtų būti slavų skolinys. Šis skolinys neišstūmė iš vartosenos paveldėtojo žodžio *wēju- (plg. s. i. vāyú- ‘vent, dieu du vent’, av. vaiiu- ‘souffle’) > lie. vė́jas, la. vẽjš (kuris yra senas u-kamienas, plg. lie. trm. vns. loc. vė́juje).
Šaltinis:: Patri 2002, 142–143

Antraštė:: vė́tra
Straipsnelis:: Išskyrus žodžius s. sl. vedro ‘good weather, clear sky, vedrъ ‘good, clear’ (apie orą) ir wetro [originale – vetro], lie. vė́tra, s. sl. větrъ, iš galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *-tlo-, *-tro-, *-tʰlo-, *-tʰro- (fem. *-tlah₂-, *-trah₂-, *-tʰlah₂-, *-tʰrah₂-) baltų ir slavų kalbose apibendrintas variantas *-tlo- / *-tlah₂-. Kamienas *u̯edʰro- (be s. sl. vedro, vedrъ, plg. dar s. isl. veðr ir kitus germanų kalbų pavyzdžius) yra bendras germanų ir (baltų-)slavų kalboms, tuo tarpu kamienas *u̯ētro/ā- (pr. wetro, lie. vė́tra, s. sl. větrъ), atrodo, buvęs vėlyvas baltų ir slavų kalbų kūrinys. Jis galėjęs pakeisti senesnį *u̯ē-tlo- (šaknis ta pati kaip žodžiuose s. sl. vějǫ ‘blow’, lie. vė́jas; priesagos variantas toks kaip ir visuose kituose minėtojo ide. priesagų rinkinio refleksuose baltų ir slavų kalbose) dėl to paties semantinio lauko žodžio *u̯edʰro- arba beveik sinonimiško lie. áudra, áldra įtakos. Pastarajame žodyje -d- priklauso šakniai, plg. aldyti ‘schnell teiben’ (Fraenkel 1962: 6f.).
Šaltinis:: Olsen 2010b, 31–32