Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: vanduo, stangas, rapūža, stabdyti, kirba, skėstelėti, radvila, belsti, beldžia, beldė, grunzti, slėgti, dumburys, kiaužalai, žaginys, glemoti, slobnas, šiukšmės, ževergoti, žinoti, ačiuo, sekus, bolka, staba, lysė, raskašnus, liesas, našukas, raimas, dumpliuoti, krankti, pirma, babaužė, birstenti, tapūžos, straipstas, kemerėti, duktyštė.

Rezultatai

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Ide. kalbose pastebėtas sąvokos „vanduo“ ryšys (plg. s. i. udan-, udam, udakam, plg. lo. unda, gr. ὕδωρ, lie. vanduõ, la. ūdens, go. watô, gen. watins ir pan.) su sąvoka „tekėti, sroventi“ (plg. s. i. unadmi, undmaḥ, veiksmažodinius būdvardžius unnaḥ, uttaḥ).
Šaltinis:: Белецкий 1955, 20

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Lo. unda pagrįstai kildinamas iš vandens pavadinimo šaknies, kuriai būdinga garsų kaita, būtent *u̯ed-/*u̯od/*ud-. Neskaitant s. i. praes. su infiksu unátti, nazalinį infiksą Europoje turi tik bl. ir lo. kalbos. Nors lie. vanduo šaknies ablantu skiriasi, pr. unds ‘vanduo’ ir la. ūdens (< *unden-) ‘vanduo’ morfologiškai visiškai atitinka […]
Šaltinis:: Schmid 1985, 137

Antraštė:: vanduo
Straipsnelis:: Lie. vanduo gim. su gr. ὕδωρ, umbr. utur (lo. unda ‘banga’); s. air. usce (kel. uisgebeatha ‘gyvybės vanduo’ > ang. whiskey), go. watō, s. ang. wæter, la. ūdens, pr. wundan, unds, s. sl. voda (bendras visiems slavams); alb. ujë; het. watar, gen. wetenas. Visų šių kalbų žodžiai, žymintys vandenį, yra kilę iš ide. *wedor, *wodor, *uden- n. r/n kamieno su šaknies balsių kaita < šaknies *wed-, matomos s. i. ud- ‘šlapias; tekėti’. Kai kurios formos turi nosinį garsą šaknyje (dėl veiksmažodinių formų su nosiniais intarpais ar n kamieno įsigalėjimo).
Šaltinis:: Buck 1949, 35

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Lie. vanduõ, vandeñs (trm. unduõ), la. ûdens, pr. wundan n. greta unds m. reprezentuoja naują šaknies *u̯ed-/u̯od-/-ud- vedinį su nosiniu infiksu, plg. go. watō, watins, gr. ὕδωρ, ὕδατος, [214] s. sl. vod-a. Dėl infikso plg. s. i. unátti ‘trykšti’, 3 pl. undánti, lo. unda ‘banga’.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 214–215

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Alb. ujë m. ‘vanduo’, sen. n. priklausymas s. i. udán-, lo. unda, gr. ὕδωρ [sl. voda, lie. vanduõ, go. watō] ir t. t. grupei yra nustatytas. Vis dėlto pirminė forma ne iš *unjë, padaryti iš *udnio arba *udnī̯ (G. Meyeris), nei iš *ulë < ud-ló-m (La Piana), bet u iš ide. ud- (Pedersenas). Mūsų nuomone, *uë kilęs iš pl. n. *udā. Greta senojo Makedonijos miesto (dab. Vodena) pilnojo laipsnio formos ῎Εδεσσα *ud- galėjo atsirasti ne tik albanų, bet ir ilirų bei mesapų kalbose, plg. salos pavadinimą Hydria ir miestą Hydruntum (dabartinis Otranto), kuriems ypač įtakos galėjo tuėti gr. ὕδωρ.
Šaltinis:: Çabej 1967a, 70–72

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Gr. ὕδωρ, -ατος n. ‘vanduo’, ὕδρα f. ‘hidra’, ὕδρος m. ‘vandens gyvatė’ [1152…]. Senas n. vandens pavadinimas su r/n galūne. Betarpiškiausią atitikmenį rodo umbrų kalbos utur n., kuriame n kamieną paliudija abl. une iš *udni. Graikų kalboje n kamieno pėdsaką rodo ἅλοσ-ύδνη, plg. s. u.; taip pat galbūt ir toponimai Καλυδών, -ύδνα (?). Nulinį šaknies balsį taip pat randame s. i. su gen. ud-n-ás, loc. udán(-i), iš kurio pasidarytas nom. ud-a-ká-n. Veiksmažodžiui udanyáti ‘drėkinti’ galėtų atliepti gr. ὑδαίνω vėliau perdirbtas į ὑδραίνω. Šaknis su r yra adj. anudrá- = ἄνυδρος ‘be vandens’. Su kitu šaknies balsiu het. wadar ir wedar, loc. wedeni. Germ. kalbose su germanišku balsiu a = ide. o nosinį kamieną turi go. wato, gen. watins, s. isl. vatn, o r kamieną turi s. saksų watar, vok. Wasser ir t. t. Šaknis su r gr. kalboje atitiko vandens gyvūnų pavadinimus: ὕδρα ir ὕδρος atliepia s. i. udrá- m. vandens gyvūno pavadinimas, av. udra- ‘ūdra’, germ. kalbose s. v. a. ottar, s. isl. otr ir t. t. Su nepaaiškintu ū lie. údra f. ir -as m., sl. kalbose, pvz., r. výdra f.; lo. lutra pagal liaudišką etimologiją gretinama su lutum (?). Kiti gr. vediniai gali būti seni, kaip tik plg. ὕδος, kurį galima gretinti su s. i. útsa- m. ‘šaltinis’ iš *ud-s-o-. Ide. kalbos turi ir kitus vedinius, kurių jokio pėdsako gr. kalboje nerandame, pvz., s. sl. voda, kurio galutinis a buvo įvairiai aiškinamas ir lo. gyvosios giminės formą unda su nosiniu infiksu, pasiskolintu iš praes., galima lyginti su s. i. praes. un-ád-mi, 3 pl. u-n-dánt ‘drėkinti’; taip pat lie. vanduõ.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1152–1153

Antraštė:: vanduo
Straipsnelis:: [Norint konstatuoti, kad nosinio infikso *-n- ~ -o̸- kaita gyvavo ide. prokalbėje bei ankstyvojoje Sibiro kalbų stadijoje, reikia surasti morfemas, kurių rekonstruoti variantai gali būti su *n ir be *n:] ‘vanduo’: 1) be *n-: ide. *u̯ed ‘vanduo’ (Walde-Pokorny 252), uralo *wete- ‘vanduo’: s. vete-, mord. begь, nencų wit; galbūt, altaj.: wenk. udun ‘lietus’. 2) su *-n-: ide. *u̯end- ‘vanduo’ (lie. vanduo, lo. unda ‘vilnis’), galbūt, gretintina su čiuvanų onde ‘vanduo’.
Šaltinis:: Долопольский 1964 (1965), 262

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Kartu su Vasmer (1963, 212) ir kt. manyčiau, kad nosinis prieb. lie. vanduõ ir lo. unda (ir kt. giminingi žodžiai su nosiniu infiksu lo. ir bl. kalbose) yra greičiau antrinis, o ne praide. šaknies dalis. Čia prisimintina bendra nosinės infiksacijos tendencija (pirmiausia – veiksmažodžiuose), būdinga lo. (ir italik. apskritai) bei bl. kalboms.
Šaltinis:: Birnbaum 1985, 48

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: žr. ūmas
Šaltinis:: Pisani 1985, 307

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Jotvingių auu ‘vanduo’, plg. lie. vanduõ, la. ûdens, pr. wundan. Jotvingių auu gali būti germanizmas, plg. vok. Au(e) ‘pieva, lanka’, seniau - ‘sala, žemuma prie upės’.
Šaltinis:: Zinkevičius 1985b, 70

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Lie. vanduõ, sl. *voda, la. unda; Kortlandtas mano, kad šaknies n yra pirminis.
Šaltinis:: Derksen 2002, 9

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: žr. kurpius
Šaltinis:: Kortlandt 1977, 324

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Ide. *wā́nd-ō, sg. *wádō : gen. sg. *ud-(e)n-és, la. ūdens (plg. vedų undáḥ).
Šaltinis:: Ostrowski 2009b, 185

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: [Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Neaišku, ar pr. Wundan ‘das Wasser’ (E 59) yra senas bev. gim. daikt., plg. su kitu kamienu gr. ὕδωρ ‘vanduo’ (bev. gim.), taip pat lie. vanduõ, la. ûdens (vyr. gim.).
Šaltinis:: Petit 2000, 37

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: [Šiaurės ide. kalbų nom.-acc. sg. n. galūnė buvo *-o, o ne *-om: sl. -o, ryt. bl. gẽr-a, *šein-a (suom. hein-ä), go. juk (< *-o ar *-om). Tradicinę pr. nom.-acc. sg. n. galūnę -an reikia paaiškinti kaip acc. sg. m. ar f.] Pr. wundan E59 ‘vanduo’ (: het. wa-a-tar n., go. wato n.; la. údens, lie. vanduõ, sl. voda). III-iajame katekizme šis žodis yra vyr. giminės (nom. sg. unds, acc. pl. undans ir t. t.), taigi neaišku, kodėl Elbingo žodynėlyje jis turėtų būti bev. giminės.
Šaltinis:: Schmalstieg 2004, 270

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 94 protoslavų/protobaltų *voda/vándō: undenés, br. vada, ukr. voda, r. voda, lie. vanduõ, la. ûdens, pr. wundan.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 340

Antraštė:: vanduõ
Reikšmė:: Wasser
Straipsnelis:: Go. wintrus ‘Winter; Jahr’ (< go. *wintru-), s. isl. vetr, s. ang. winter, s. saksų, s. v. a. wintar ‘Pfand’ (< germ. *wintra-) yra neaiškios kilmės. Veikiausiai tai pirminis darinys iš ide. šaknies *u̯ed- ‘quellen, naß sein’ (plg. s. i. unátti ‘befeuchtet’), kurios nosinis intarpas randamas ir daiktavardžiuose lo. unda ‘Welle’, lie. vanduõ ‘Wasser’. Pirminė reikšmė būtų ‘das naßsein’ → ‘die nasse Jahreszeit’. Kitos galimybės yra dar problemiškesnės.
Šaltinis:: Casaretto 2004, 415

Antraštė:: vanduõ
Reikšmė:: вода
Straipsnelis:: Straipsnyje aptariami lituanizmai periferinėse lenkų šnektose Trakų ir Švenčionių rajone. Le. trm. vanʒ’uška, vɘńʒ’'uška – le. ‘весëлка, мутовка, разветвленная на конце деревянная палочка для размешивания муки в молоке или воде’ <= vanduõ ‘вода’, vandenýti, vandeniúoti, ‘становиться водянистым, водянеть’.
Šaltinis:: Веренич 1989, 202

Antraštė:: vanduõ
Reikšmė:: вода
Straipsnelis:: Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Sl. ВОДА (< *u̯od-ā) (ide. *u̯ot’-or-t[ʰ]- > sl. *u̯od-) yra genetiškai siejamas su ide. heteroklitiniais kamienais. Lie. vanduõ ‘вода’ išlaikė priebalsinio kamieno linksniavimą (plg. gen. vandeñs), ir perėjo į vyrišką giminę, o pr. wundan rodo, jog baltų kalbose jo būta bevardės giminės.
Šaltinis:: Дегтярев 1994, 35, 39

Antraštė:: vanduõ
Reikšmė:: water
Straipsnelis:: Produktyvi nazalinė bl. kalbų priesaga *-mōn, gen. sg. *-mĕn- itin būdinga deverbatyvams ir denominatyvams. Bet grynoji priesaga *-ōn, gen. sg. *-ĕn- itin reta. Pvz., lie. vanduõ ‘water’ (gen. sg. *vandeñs). Tai perdirbta sena niekatrosios giminės forma su heterokliktiku *-r/-n- (ide. *u̯od-r̥, kuopinis *u̯ed-ōr). Nazalinio darinio *-ōn, gen. sg. *-ĕn- atsiradimas – antrinis reiškinys.
Šaltinis:: Petit 2010, 176

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: Slavų kalbų ā kamieno daiktavardis voda kildinamas iš ide. *u̯odō(r). Indoeuropiečių prokalbės forma gali būti rekonstruojama kaip *-n/r- kamienas, plg. het. watar, gen. sg. wetenaš; gr. ὕδωρ, gen. sg. ὕδατος; go. watō, gen. sg. watins vs. anglų water, arba kaip šiaurės indoeuropiečių (baltų, slavų, germanų) *n kamieno forma: lie. vanduõ, gen. sg. vandeñs etc.
Šaltinis:: Orr 2000b, 161

Antraštė:: vanduõ
Straipsnelis:: žr. akmuo
Šaltinis:: Vijūnas 2009, 149–150