Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: veikti, burvalkas, sūboti.

Antraštė:

veikti

Reikšmė:

daro, dirba

Straipsnelis:

žr. galėti

Šaltinis:

Dillon 1970, 567

Antraštė:

veĩkti

Straipsnelis:

žr. kiltis

Šaltinis:

Havlová 1966, 80–86

Antraštė:

vei̇̃kti

Straipsnelis:

Germ. wig-a- ‘kovoti, kariauti, kämpfen’ (go. weihan ‘kovoti’, s. isl. vega ‘t. p.’, s. ang. -wegan, inf. gewegan ‘kämpfen’, s. fryz. wigandlike ‘lyg kovotojas’ [paprastas žodis reiškia ‘sūnus’, s. saks. tik wigand ‘karys’ [544], s. v. a. -wehan ‘įveikti, nugalėti’) [weih-a-, weig-, wih-a-, weh-a-, weg-a-], be jokios abejonės, remiasi bendraide. weig- ‘kovoti, nugalėti, įveikti’, plg. lo. vincō, -ere ‘nugalėti, įveikti’, osk. vincter ‘wird überführt’, s. air. fichid ‘kovoja’, to- ‘apiplėšti, sugriauti’, air- ‘kovoti, nugalėti’, lie. veikiù, vei̇̃kti ‘reikšti energiją, užsiimti kuo, dirbti, daryti, įvykdyti, įgyvendinti’ (plg. ‘vargais negalais pasiryžti, sich abkämpfen’), ap-, i-, nu- ‘nugalėti’, gr. οὐκ ἐπίεικτον ‘nenugalimas’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 544–545

Antraštė:

veĩkti

Reikšmė:

machen, tun

Straipsnelis:

[Aptariami baltų kalbų moterų asmenvardžiai.] Kaip antrasis narys randamas onimų kamienas -wike, plg. pr. vv. Wykenisken, Wiculle, greičiausiai yra nulinio laipsnio forma iš veik-, plg. lie. veikiù ʻmache, tueʼ, veikùs ʻschnellʼ, kuris kildintinas iš ide. *u̯eik̑- ʻkämpfenʼ.

Šaltinis:

Stüber, Zehnder, Remmer 2009, 382

Antraštė:

veĩkti

Reikšmė:

make, work

Straipsnelis:

[Aptariamos keltų ir germanų kalbų leksinės izoglosos. Unikali morfologija yra]: keltų *uik- ‘fight’ > air. fichim ‘fight’, fecht ‘military expedition’, s. kimrų guith ‘battlefront’ ~ go. weihan, s. ang., s. v. a. wīhan ‘fight’, s. isl. vega ‘kill, fight’ vs. lo. vincō ‘conquer’, lie. veĩkti ‘make, work’.

Šaltinis:

Hyllested 2010, 115

Antraštė:

veĩkti

Straipsnelis:

žr. vikrus

Šaltinis:

Milizia 2012, 367