Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kìltis
Reikšmė:
giminė
Straipsnelis:
žr. kelis
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 223
Antraštė:
kiltìs
Straipsnelis:
žr. kelys
Šaltinis:
Urbutis 1958, 217
Antraštė:
kiltìs, kìltis
Straipsnelis:
žr. kelti
Šaltinis:
Hamp 1976a, 36
Antraštė:
kiltìs
Reikšmė:
giminė
Straipsnelis:
žr. kilti
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 149
Antraštė:
kiltìs
Reikšmė:
kilmė, gentis, kamienas
Straipsnelis:
S. sl. člověkъ, s. s.-kr. človek, s. č. člověk (ir kt. slavų klb.) kildinu iš praformos *čelověkъ ‘žmogus’, o ne iš *čьlověkъ[…] [80][…][81]. Šis slavų žodis ne kartą etimologizuotas (žr. liter. straipsnyje), bet Cimerio (Zimmer. AfslPh 2, 1877, 346–7) hipotezė man rodosi esanti kol kas patikimiausia. Cimeris sl. čelověk dalina į *čelo ‘gentis, kamienas’ ir -věkъ (pastaroji dalis atitinka lie. vai̇̃kas ‘sūnus, samdinys’). Leksema *čelo sl. kalbose nepaliudyta, nors turime vėlesnį priesagos -jadь vedinį čeljadь; manyčiau galime daryti prielaidą, kad minėtasis pamatinis žodis yra egzistavęs. *čelo giminaičiais laikau gr. τέλος ‘pulkas, būrys (tarnų), kareivių kolona’, galbūt lie. kiltìs, kìltis, la. cilts ‘giminė, karta, gentis’; labai abejoju, kad galima čia priskirti s. i. kúlam ‘kaimenė, minia, būrys’, kr̥šṭí- ‘žmonės’, taip pat ir air. cland clan ‘palikuonys’, kimr. plant ‘liberi, fillii’. Negalime atmesti, kad ne tik gr. τέλος, bet ir *čelo reprezentuoja -os / es- kam.; šis *kᵂelos galbūt reiškia ‘karių, tarnų būrys’ [83]. Ar siejasi sl. věkъ ‘gajumas, gyvybinė energija’ (iš pastarojo toliau ‘gyvenimas, gyvenimo laikas, amžius’) < ide. *veik- ‘stengtis, pavargti, jėgą vartoti’ su mūsų -věkъ (= lie. vai̇̃kas)? B. Čiopas (Čop B. Slavistična revija 5–7, 1954, 235–6), etimologizuodamas vai̇̃kas ir čelověkъ, pastarąsias leksemas kildina iš ide. šaknies *Hu̯ei- ‘augti’ (het. ḫuitar ‘galvijai, gyvuliai’, lo. vīs ‘gajumas’, vir ‘vyras’, lie. vei̇̃sti); B. Čiopas, kaip ir O. N. Trubačiovas, -kъ laiko priesaga (aš su tuo nesutinku) [84]. Mano nuomone, -věkъ ir lie. vai̇̃kas reikia skirti prie ide. veik- (lo. vincere, go. weihan ‘kovoti’, lie. vei̇̃kti, isl. vėig f., vėigr m. ‘jėga’, lie. viekà, viẽkas ‘t. p.’). Jie su věkъ ir viẽkas yra formaliai identiški [85]. Taip pat manau, kad sl. věkъ, lie. viẽkas ‘Kraft’ atspindi sen. Nomen actionis *vóikos ‘t. p.’; o čelověkъ ir vai̇̃kas atspindi sen. Nomen agentis *voikás ‘der die Kraft anwendet, der Starke’. Lie. vai̇̃kas reikšmė ‘darbininkas’ (plg. pr. vaix ‘samdinys’) > ‘berniukas, paauglys’ > ‘sūnus’.
Šaltinis:
Havlová 1966, 80–86

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas