Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: viešpats, rintė, smokti, vadai, virvėti, kurbas, klupti, kirkužis, rija, kеlmas, ligti, gilė, mintrus, prakurėjas, gardis.

Antraštė:

vëszpats

Straipsnelis:

žr. gyvata

Šaltinis:

Çabej 1956, 224

Antraštė:

viẽšpats

Straipsnelis:

Alb. vise f. pl. ‘vieta’. Atmestina beveik visuotinai priimta nuomonė apie šio žodžio priklausymą gr. ϝοῖκος , lo. vicus, go. weiks ‘kaimas’, [lie. viẽšpats, pr. waispattin ‘šeimininkė’], s. sl. vьsь ‘kaimas’ ir t. t. grupei arba apie giminystę su lie. vietà, la. vìeta, s. sl. vitati ‘gyventi, apsistoti’ ir t. t. Turėdami formą vêse ir senąją schemą vend : pl. vise matom, kad šis žodis yra tik žodžio vend senoji daugiskaita. Savo forma vise yra lygintinas su žodžių kujdés, shërbés, vënésht daugiskaita kujdise, shërbise, vënishte. Neseni M. Camaj mėginimai vend ir vise įžiūrėti du skirtingus žodžius, prijungiant čia dar grynai graikiškos kilmės žodį livádh ‘pievelė, pieva’, žodžiu vise atstatant pamatinę formą *vn̥-i̯é arba *vn̥-i̯e, nėra patikimi.

Šaltinis:

Çabej 1968a, 122–124

Antraštė:

viẽšpats

Straipsnelis:

Gr. πόσις, -ιος m. ‘sutuoktinis’ (ir namų šeimininkas). […]. Senas ide. žodis, kuris žymi sutuoktinį tuo pačiu kaip ir namų šeimininką: s. i. páti-, av. paiti- ‘šeimininkas, sutuoktinis’, baltų kalbose lie. pàts (iš senesnio pati̇̀s), la. pats ‘sutuoktinis’, toch. A pats, B petso ‘sutuoktinis’, lo. potis ‘galingas, kuris gali’, ide. *potis; žodis figuruoja senuosiuose dūriniuose: s. i. dampati-, av. dəngpaitiš, gr. δεσπότης (žr. šį žodį) arba su šaknimi, kurią randame gr. žodyje οἶκος, s. i. viś-páti ‘namų šeimininkas’, lie. vieš-pats; lo. hospes ‘svečias’, germ. kalbose go. bruþ-faþs ‘sužadėtinis’, tačiau slavų kalbose, pvz., r. gos-podi ‘viešpats, Dievas’ – sunkumų sudaro dantinis skardusis, plg. Szemerényi 373, 383. Šios formos iškelia problemų. Gali kilti klausimas, ar greta *poti egzistavo konsonantinis kamienas *pot-. Iš pradžių šis požiūris buvo palaikomas Meillet, MSL 10, 1898, 138 ir toliau, Ernout-Meillet s. u. potis, vėliau kitų mokslininkų, būtent Benveniste, Word 1954, 256 = Problémes 301–307. Atvirkščiai Szemerènyi, Synkope 337–383, stengėsi visas formas susieti su *poti-. Etimologines hipotezes žr. Szemerényi, o. c. 388 ir toliau. Jei Szemerényi atsisako atstatyti senąjį *pot-, ketindamas svariais argumentais nuginčyti analizę, kuria nuo Pederseno *poti išvedama iš dalelytės *pet- ‘tapatus, pats’, tai *poti reiškia asmenį konkrečiai, ipse. Ypač aiškiai ši analizė buvo pateikta Benvenisto, l. c., kuris pabrėžia *pot- daiktavardėjimą į *poti, norint nusakyti šeimininką ir dalelytės *pot, *pet vartojimą su įvardžiu, norint nusakyti tapatybę (ipséité). Szemerényi atmeta visus gretinimus su lie. pàts, pàti, het. pat ‘net’ (kuri atliepia s. persų patiy ‘be to’ = prielinksnis av. paiti). Taip pat žr. πότνια.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 931

Antraštė:

viẽšpats

Straipsnelis:

S. i. dam-patiḥ yra dūrinys kaip ir viś-pátiḥ, lie. vë̃š-pats (!) ‘genties, klano vadas’. [88] Lietuviai iš *potis pasidarė būdvardį pats ir daiktavardį pats ‘šeimininkas’ (dūrinyje vë̃š-pats). [89]… [294] Av. vīs-pati ‘genties vadas’, vedų viś-pati-, lie. vë̃š-pats ‘genties, klano vadas’, iš kurios ir reikšmė ‘didikas, valdovas’. [295] … [307] Socialinę reikšmę gerai atspindi indoiranėnų viś- ‘gentis’ (plg. vedų viś-pati-) ir lie. vë̃š-pats atitikimas. [308].

Šaltinis:

Benveniste 1969 I, 88–89, 295, 308

Antraštė:

viešpats

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai, pvz., […] viešpatis > viešpats […].

Šaltinis:

Mańczak 1994, 95

Antraštė:

viešpati

Straipsnelis:

žr. piemuo

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 39