Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
gyvatà
Straipsnelis:
Pedersenas (Albanesische Texte mit Glossar, 1895, 35, 285t., [...]) linkęs alb. Zot ‘ponas, dievas’, zonjë ‘ponia, moteris’ laikyti dūriniais, panašiais į lie. vëszpats, gr. δεσπότης, s. i. jā́spati-, sl. gospodz. Taigi, alb. zot, anot Pederseno, esanti pamatuota ide. *gᵘ̯ijā-pti, plg. s. i. gáya-s ‘namas, kiemas, sodyba, ūkis, namų židinys’, lie. gyvatà ‘valstiečio sodyba, ūkis’, gr. ζωή ‘pragyvenimo lėšos, maitinimas, visa manta, turtas’. Galima postuluoti ir *gᵘ̯jā-pti-; antrojo sando šaknis slypi alb. pata ‘turiu’. Prieš čia išdėstytą aiškinimą, manau, pamatuotai pasisako Walde Pokorny I, 670.
Šaltinis:
Çabej 1956, 224
Antraštė:
gyvatà
Straipsnelis:
S. air. bíad, sen. biad neutrum, o kamienas ‘maistas’ ir ‘duoklė maistu’ glosa ‘escam’, dat. a mbíad glosa ‘in cibo’, gen. (senesnis) biith. Britiškas sinonimas yra valų bwyd, s. kornų buit glosa ‘cibus uel esca’, mod. boys, bos, bret. boued, s. bret. boitolion glosa ‘esciferis’ neatitinka airių formos, kuri neturi diftongo -ía-, o turi tik hiatą -ïa-. Britų grupę lengvai galima susieti su šaknies *gʷei(ə)- ‘gyventi’ forma *gʷei-to-. Air. bïad, Pedersen I 58–59, aiškinamas žodžio betha ‘gyvenimas’, kuris kilo iš *biwotūts, įtaka. (Plg. Stokes, Urkeltischer Sprachschatz, 165, suponavo *biueto- Pokorny IEW, 458). D. Greene nurodė, kad sunkioje formoje (pl.) biada, kuri turėtų būti *beda, [B47] kalbama apie senąjį hiatą, tačiau, be abejonės, forma turi dvigarsį ia, analogišką veiksmažodžio biathaid (žr. atskirai) dvigarsiui. Tą patį matome žodyje bethaigid (žr. atskirai betha) (t. y. biad vedinys), kuris turėjo senąjį -ia- hiatą be intervokalinio -w- (Ériu XXVII 38). Reikia pritarti E. Hampo (Mélanges Palmer 88 (3 išn.) ir 89) aiškinimui, pagal kurį, air. biad atitinka skr. jīvitá- ‘gyvenimas’, lie. gyvatà, s. sl. živǫ́tŭ, lo. uīta, oskų biítam, gr. βιοτή ‘gyvenimas’; air. žodis kilo iš *gʷiH₀-uH₀to-, iš kur keltų *bĭuato- (su trumpuoju ĭ analogišku žodžio beo ‘gyvas’ (žr. atskirai).
Šaltinis:
Vendryes LEJA, b47–b48
Antraštė:
gyvatà, gývata
Straipsnelis:
Pr. giwato ‘gyvenimas’ turi pries. -at-. Patikimi atitikmenys – lie. gyvatà (gývata, plg. gyvãtas); r. живот ‘gyvenimas’, s. sl. ЖИВОТЪ, bulg. живòт, s.-kr. жѝвот, č. život, slovk. živôt, le. żywot ir pan.; lo. vīta (*gᵘ̯īu̯otā), kimr. bywyd, s. i. jīvatha- (su pries. -th-), gr. βιοτή (plg. βίοτος) su pries., turinčia elementą -t-, atrodo, nepriklauso šaknies *gᵘ̯ei- su plėstuku -u- žodžiams. Plg. dar giwan, giwei, giwan.
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 255–256
Antraštė:
gyvatà
Straipsnelis:
Pr. giwato (gīwato) E 152 ‘gyvenimas’ : lie. gyvatà, s. sl. ЖИВОТЪ ir kt.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 221
Antraštė:
gyvatà
Straipsnelis:
Alb. zis, zit ‘jaudinti, kurstyti’. Ne iš s.-kr. zatka ‘provokacija’ < zataći ‘dėti, imti’, kaip teigė G. Meyeris. Iš alb. cys, cyta ‘erzinti, prikibti’, nxis, nxit ‘raginti, kurstyti’, nxitój [116] ‘skubėti’, gëcít ‘gundyti’ ir t. t. grupės. Žodžių zit ir nxit giminystė su lo. vita, lie. gyvatà i t.t. (St. Mann) dėl reikšmės ir kitų motyvų, mums atrodo, negalima.
Šaltinis:
Çabej 1968b, 105, 116–117
Antraštė:
gyvatà
Reikšmė:
gyvenimas
Straipsnelis:
‘Gyvenimas’ baltų kalbose nusakomas žodžiais, kilusiais iš būdvardžio ‘gyvas’ (ide. *gᵘ̯ī-u̯o-): lie. gývas (: gýti ‘pasveikti’), la. dzîvs (: dzît ‘pasveikti’), pr. giwjans (acc. pl. m.); plg. s. sl. živъ ‘gyvas’ greta žiti, živǫ ‘gyventi’. Lie. gyvatà f., seniau gyvatas m. (= s. sl. životъ, le. żywot). Dabar vartojamas gyvẽn-imas remiasi ne būdvardžiu, bet iš būdvardžio kilusiu veiksmažodžiu gyv-énti. La. dzîve ir dzîvĩba, pr. giwjan n., giwato f. (= lie. gyvatà) ir giwei f. (= la. dzîve).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 217
Antraštė:
gyvatà
Straipsnelis:
žr. gyvenimas
Šaltinis:
Топоров ПЯ E-H, 251–253

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas