Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vilkti, ešketras, buveinė, gilti, kankurėžis, buksos, akmynas, kapaliuoti, šlaitė, ūkis, graudingas, įsodinti, klenkti, atklenkti, gadinti, aštrus, paveikslas, kaukė, karklai, aukoti, dievunta, vimščioti, žeboklė, kurlas, balzginti, malūnas.

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

Pr. awilkis ‘siūlas, gija’ susideda iš au- ir wilk-, kurie siejasi su lie. vil̃kti, la. vìlkt; prasl. *velkti, bulg. влека̀, slov. vléči, r. влечь, волочь ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ I, 178

Antraštė:

vilkti

Straipsnelis:

Lie. vilkti, la. vilkt, s. sl. vlěšti, vlěk̨, s.-kr. vući (‘traukti’ arba ‘stumti’, bet č. vleci, le. wleć, r. voloč', voločit' tik ‘traukti, vilkti’) giminiški gr. αὖλαξ (*αϝλαξ) ‘vagoti, arti’, av. varək- ‘stumti’, visi < ide. *welk (taip pat ir iš ide. *selk- > gr. ἕλκω ‘traukti, vilkti’, giminiškas lo. sulcus ‘arti, vagoti’, s. ang. sulh ‘t. p.’ ir t. t.). Ide. *welk- ir *selk-, abi < ide. *swelk- (?). žr. traukti

Šaltinis:

Buck 1949, 571–572

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

Gr. ἕλκω ‘traukti, tempti’ [339]. Tematinis preas. ἕλκω turėtų būti senas, bet, išskyrus graikų kalbą, tikslaus atitikmens neturi. Friskas primena toch. B sälk- ‘traukti’, alb. helq iš *solqeyō. Tačiau ὅλκος ‘vaga’ turi aiškų atitikmenį lo. sulcus. Jei čia priimsime, kas anaiptol nėra negalima, *selk-/*swelk- kaitą, tai gretintinas su lie. velkù, s. sl. vlěkǫ ‘traukiu’. Tačiau graikų kalboje nėra žodžio pradžioje jokio digamos pėdsako.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 339–340

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

Pr. awilkis (turbūt reikėtų ištaisyti į auwilkis ‘nusviengęs’) E. 472 ‘siūlas’ : lie. vil̃kti, la. vìlkt, s. sl. ВЛБЩИ ir kt. žr. Trautmann Apr. Spr. 309 ir Walde Vrgl. Wrtb. I 306 su liter.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 185

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

Oset. awæʒ/awæʒæ ‘vaga, riba’. Tikriausiai iš *awære ← ā́-warr̄a-, av. varəč- ‘traukti,tempti, vilkti’, lie. velk- [= velka? – J. K.], s. sl. влек ‘vilkti, traukti, tempti’, gr. αὖλαξ, ὦλκ- ‘vaga’, plg. lo. sulcus ‘vaga’ su tokia pačia semantika. Dėl r iškritimo plg. baz, syǧzærin, xwyzdær. Abejotinas gretinimas su lie. vãgis ‘naragas, noragėlis’ ir pan.; s. persų vaǰ- ‘išlupti (akis)’, beludžų gwaǰag (Benveniste, BSL LII 14).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 86

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

Gr. αὖλαξ, acc. ὦλκα, εὐλάκᾱ, ἄλοξ ir t. t. Šios skirtingos tarp savęs giminiškos formos reiškia ‘vaga’. Ryšį tarp skirtingų žodžių tikrai yra sunku nustatyti. Remiantis Homero acc. ὠλκα atstatoma į *α-ϝολκα. Su ta pačia proteze ir skirtingu vokalizmu atstatoma *α-ϝλακ-, kuris davė αὖλαξ. Su kita proteze *ἐ-ϝλακ- ir galūne -ᾱ, turime dorėnų εὐλάκᾱ. Glosa ὦλαξ galėjo kilti iš Homero ὦλκα bei αὖλαξ kontaminacijos. Poetinė forma ἄλοξ pasirodo sunkesnė. Aiškinama ἀλοξ- metateze. Šie pasikeitimai painūs ir juos galėtume aiškinti technine žodžio savybe. Dėl αὖλαξ reikia pridurti, kad Pisani, IF 53, 29, atskiria šį žodį nuo ἄλοξ ir t. t. ir įžvelgia čia vedinį iš αὐλός, plg. αὐλών ir t. t. Mažiau įtakos čia galėjo turėti liaudiška etimologija, plg. αὖλαξ = ‘akvedukas’ vartojimą (IG XIV 453), ir αὐλάκι reikšmė ir t. t. Gretinama su lie. velkù, s. sl. vlěǫ, av. varək- ‘traukti’, vadinasi *welk-. Ryšys, kurį stengiamasi nustatyti su *selk- iš ἔλκω ir t. t., daro galimas tris šaknies struktūras *welk-, *swelk- bei *selk-.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 139

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

žr. valgyti

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 164

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

žr. varžyti

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 164

Antraštė:

vilkti

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. wìlkti yra gretintinas pr. Ansalgis ‘das harte Leder in den Schuhen’, kuris atsiradęs iš ant-walkis ar uns-walkis, dar plg. lie. ap-walkas ‘Oberleder der Stiefen’, už-walkas ‘Überzug’.

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 37-38

Antraštė:

vil̃kti

Straipsnelis:

žr. apvalkas

Šaltinis:

Larsson 2002, 102

Antraštė:

vilkti

Straipsnelis:

Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. Ru. волоку́, lie. velkù, gr. hélko.

Šaltinis:

Журавлев, Авксентьева 1972, 240

Antraštė:

vil̃kti

Reikšmė:

to pull, drag

Straipsnelis:

[Aptariama laringalų metatezė. Pasak Ivanovo ir kt., tokia metatezė galėjo vykti tarp atskirų skiemenų, tačiau baltų ir slavų kalbų faktai tam prieštarauja. Pvz.:] lie. vil̃kti ‘to pull, drag’, la. vìlkt ‘to pull, drag’ < *h₂u̯elk- ‘to pull’ (plg. gr. *ἀϝολξ ‘furrow’).

Šaltinis:

Young 2006b, 236

Antraštė:

vel̃ka

Straipsnelis:

žr. rėkti

Šaltinis:

Darden 1984, 106–107