Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
[Kai kurių patikimų etimologijų, kurių daugiausia yra siūlęs E. H. Sturtevantas, pats jų kūrėjas bei kiti tyrinėjantys laringalus yra linkę atsisakyti. Aš turiu omenyje: (čia vartojami tokie patys sutrumpinimai kaip ir mano Etymologie der hethitischen Sprache I, Heidellberg, 1962–66)] Het. hiliyaš n. sg. c. ‘vilna, Wolle’ (pastarąją lytį atrado Otenas [KBo XI, 1961, p. IV, išn. 3] Friedricho (KZ 77, 1961, 257) yra gretinama su *hulana- ‘vilna’ ir siejama su lo. lāna, lie. vi̇̀lna ir kt. Kad leksema *hulana- ‘vilna’ egzistavo žinota nuo Forerio (Forrer, SPAW 1919, 1039), jeigu jis nesumaišė SÍG ‘vilna’ su SIG₇ ‘geltonas’. Aiškiai Larošas (Loroche, AO 17,2, 1949, 13 išn. 18): het. SÍG-nit, luvių SÍG-laniš ‘vilna’, het. hulani galbūt daromi iš KBo III 8 III vi 26, nors kažin ‘vilna’ (dėl šito žr. Kronasser, Sprache 7, 1961, 157). Vis dėlto neverta abejoti dėl leksemos *hulana-/-i ‘vilna’, kuri, mano nuomone, veikiau yra apgaulingos formos: akadiškuose tekstuose dar nuo vid. babilon. laikų pasitaiko nesemitiškas žodis *hul(l)anu drabužiui pavadinti, kuris dar paliudytas Nuzi ir Alala̮ kam vartojama tik vilna. Dėl savo -nu lytis *hul(l)anu galėtų būti ir huritiškos kilmės, todėl galbūt hur. *hu(l)a- ‘vilna’ buvęs huliyaš pamatu. Nereikėtų atmesti ir veldinio *ul-iā (plg. s. i. vidyā) tuo labiau, kad tapatus šaknies elementas *hula- gali slypėti ir hulali- ‘vilnonis raištis, tvarstis’ bei ‘verpstas’, kuriuo remiasi hulaliya- ‘įvynioti, suvynioti’.
Šaltinis:
Kronasser 1967, 45
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
Briuknerio (Brückner A., Litu-slavische Studien. I) teiginys, kad la. vil̃na (comm.), lie. vi̇̀lnaво́лна, le. wełna (serb. вуна) – yra slavizmas, rodos esąs abejotinas.
Šaltinis:
Endzelīns DI I, 100
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
S. i. ū́rṇā (plg. RV IV 22, 2), av. varənā, lo. lana, lie. vi̇̀lna, go. wulla ir kt. ir het. *hulana […] galėtų nurodyti praide. formos *Hwĺ̥H-ne/o-H₂ […] ‘vilna, wool’ egzistavimą – iš pradžių daugiskaitinė (collective) (arba n. giminės pl.) po to n. kamieno *Hwĺ̥H-ne/o-, kuris išlaikytas het. hulana […] ir s. i. ūrṇa- […].
Šaltinis:
Lindeman 1990b, 22
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
Bendra ide. izoglosa: […] arm. gełmn ‘vilna’ […], lie. vi̇̀lna, prasl. *vьlna ‘vilna’, gr. λῆνος, lo. lāna, s. i. ūrṇā ‘vilna’, het. ̮ulana ir kt. Būdinga šių pavyzdžių savybė – nosinis infiksas.
Šaltinis:
Сараджева 1987, 24
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
I wilnis E. 477 ‘Rock’ (tiesą sakant: kas nors iš vilnos) : lie. vi̇̀lna ‘ein Wollhärchen’, la. vil̃na, serb. ву̏на, go. wulla, s. i. ūrṇā ‘vilna’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 296 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 337
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
S. air. olann f. ‘vilna’. Aiškiai giminiškas su kimrų gwlan m. ‘vilna’ (v. kimrų gulan ir gluan), v. kornų gluan (Voc.), kornų gloan ir glân, bret. gloan m., kurie kilo iš *wlano (plg. galbūt galų ulano iš Banassaco įrašo). Tačiau airių forma nepaaiškinama, plg. Pedersen I 179, britiško skolinio hipoteze (Thurn. 123) yra nepakankama priemonė. Kalbama apie ide. žodį, kuris galėjo patirti skirtingus poveikius. Kitos kalbos turi: s. i. ūrṇā, gr. λῆνος, lo. lāna, go. wulla, lie. vi̇̀lna, s. sl. vlŭna ‘vilna’. WP I 296; Pok. 1139.
Šaltinis:
Vendryes LEJA, o19–20
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
[Baričius (Barić, Albanorumänische Studien I 43 ff., 86ff., Archiv za. arb. starinu I 43) mano, kad ide. *u̯l-, *u̯r- žodžio pradžioje virtimas alb. l- ir r- gali atsirasti dėl sandhi, alb. žodžiui atsidūrus po balsiu ar dvibalsiu besibaigiančios leksemos:] alb. lesh ‘vilna, plaukai’: s. i. ūṛnā, lie. vi̇̀lna, go. wulla, lo. lana, gr. λᾶνος, λῆνος ‘vilna’ arba su gr. λάχνη ‘garbanoti plaukai’.
Šaltinis:
Çabej 1972, 150
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
Skyriuje ‘Special Problems’ (p. 74 t.) nagrinėja Beekes tik gr. formą νέφος […]. Čia pasigendame santykio tarp gr. λῆνος ‘vilna’ (plg. lo. lāna, lie. vi̇̀lna ir t. t.) ir het. ̮ulana- ‘vilna’, ̮uliya- ‘t. p.’ (žr. Friedrich, Hethitisches Wörterbuch, Erghft. 3, 15). Dėl hetitų formų dabar vilnos pavadinimas rekonstruotinas *Hwl̥H-(n-).
Šaltinis:
Lindeman 1972, 307
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
Gr. λῆνος, -ους ‘vilna’ […]. Sigmatinė galūnė negali būti sena, – galbūt ji analogiška εἶρος, πέκος ir yra būdinga graikams. Vis dėlto plg. lo. lānestris. Atstatoma *wl̥̄-nā-, kuris paaiškina lo. lāna, s. i. ū́rṇā-, av. varəna-, s. sl. vlŭ, lie. vi̇̀lna, go. wulla ir t. t. (Beckes, Proto-Indo-European Laryngeal 195: wlə₂-n-). Galima lo. žodyje uellō šaknies formą *wel- sugretinti su neapibrėžta praes. priesaga, taip pat plg. glosą γέλλαι·τῖλαι (Hes.), lo. uellus iš *uelnas, arm. gełmn ‘vilna’ iš *wel-mn̥-. Buvo prisimenama het. ḫulana, luv. ḫulani ‘vilna’. Plg. Pokorny 1139, Ernout-Meillet s. u. lāna ir u̯ellus, Friedrich, KZ, 77, 257.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 637
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
Het. hulana- ‘vilna’ veikiausiai atspindi *H1wl̥H2no-, kaip ir kitų ide. kalbų žodžiai (su priesaga -A2), reiškiantys ‘vilna’: s. i. ū́rṇā, av. varənā, lo. lāna, go. wulla, lie. vi̇̀lna, s. sl. vlŭna; plg. gr. λῆνος ‘vilna’, lo. vellus ‘avies vilna’. Siūlymas šaknį sieti su hul(a)- ‘vėjas’ ar hulla- (plg. lo. vellō ‘pešti, (su)draskyti’) yra tikėtinas (plg. IEW II 39 [ir kt. liter.]).
Šaltinis:
Puhvel HED III, 369
Antraštė:
vi̇̀lna
Straipsnelis:
*(h2)u̯ólnos lytyje gr. οὖλος ‘vilnonis (Wollig)’, vedinys iš *(h2)u̯élə-mn̥ > arm. gełmn ‘vilna, kailis’, plg. ide. *(h2)u̯ĺ̥hnah2 ‘vilna’ lytyse ved. ū́rṇā, lie. vi̇̀lna, lo. lāna, het. hulana- ir t. t. Pamatinė struktūra //(h2)u̯O̯elh-men-é'-Z//. Čionai spėjamai priklauso gr. ἴουλος ‘erstes Milehhaar’ kaip kompozitas *u̯í-u̯olno ‘das Wollige, das heraus (gekommen) ist’ […] [203]
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 202
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
Lie. vìlna, la. vilna, č. vlna, go. wulla, s. i. ūrna.
Šaltinis:
Rosinas 1998, 283
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
Thumb-Hauschild, 1958, 242, aptardamas praide. sonanto ir laringalo junginius, paraleliai nurodo s. i. ū́rṇā- ‘wool’, go. wulla, lie. vìlna, kurie kildinami iš *u̯ьlənā (u̯l̥̄nā).
Šaltinis:
Schmalstieg 1973, 7
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija]. Lie. vìlna < *wilHnaH < ide. *wlHneh₂.
Šaltinis:
Matasović 2005, 150
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
žr. velti
Šaltinis:
Tremblay 2009, 497–498
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. wilnis ‘Quappe’ (E 566) = ‘burbot’ (lie. ‘vėgėlė’) < *vilnīs (M IV, 239; T 461). Lidén (1920), taip pat Trautmann (1923, 359), Būga (1959, 152) pr. vilnīs gretina su gutnų ylla ‘t. p.’ (*wulliō(n)-), abu iš *u̯l̥ə̯no-, pagal kilmę greičiausiai susiję su *u̯l̥ə̯no- (**(H)u̯l̥Hno-) ‘wave’ (plg. M IV, 239). Trautmann 461 siūlomas pr. wilnis ‘roc’ (E 477), wilna ‘Rock’ (Gr 48), lie. vìlna, la. vil̃na ‘Wolle’ ir kt. kelia abejonių dėl semantikos skirtumų. Berneker gretinimas su la. vil̃nis ‘ein Art Pilz’ (F 1253) buvo atmestas jau Hirt (1907, 72: ‘gehört kaum dazu’).
Šaltinis:
Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 119
Antraštė:
vilna
Straipsnelis:
žr. šuo
Šaltinis:
Kazlauskas 1972, 85–86
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
[Aptariami ide. CR-n-éH-ti, CéRH-t, CRH-tó- tipo veldiniai lotynų kalboje.] Lo. uellō ‘arracher (la laine)’ veikiausiai yra etimologiškai susijęs su lo. lāna, s. i. ū́rnā, Av. varənā, go. wulla, lie. vìlna, s. sl. vlŭna ‘laine’ < *h₂u̯l̥h₁-n-éh₂- (plg. gr. λῆνος n. veikiausiai perėmė savo priesagą iš πέκος n. arba εἶρος n.). Plg. lo. uellus, -eris n. ‘toison’.
Šaltinis:
Garnier 2010, 263
Antraštė:
vìlna
Straipsnelis:
žr. vilkas
Šaltinis:
Olander 2009, 23–24

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas