Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
žr. velti
Šaltinis:
Seebold 1970, 552–553
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Jeigu straipsnyje Isebaert L., L’Etymologie de tokharien B lāñe ‘automne’, KZ 100, 1987, 304–306 nagrinėjamo žodžio kildinimas iš bangos bei tvano pavadinimo ide. *u̯l̥h₂,₃-mi-s teisingas (rudenį suprantant kaip potvynių bei kliūčių metą), mūsiškiam žodžiui vilni̇̀s (kilusio iš retesnio varianto *u̯l̥h₂,₃-ni-s) pagaliau būtų susidaręs artimas atliepinys ir tocharų kalbų grupėse.
Šaltinis:
Urbutis 1989c, 190
Antraštė:
vil̃nis
Straipsnelis:
F. Bezlajus išeities tašku pasirinkęs slov. nuodingo grybo pavadinimą olik, siūlo lie. vil̃nis, vilni̇̃tis ‘piengrybis, pūkuotė’ lyginti su r. волвянка, волнуха (žr.: F. Bezlaj, Etimološki doneski, Slavistična revija 12, 1959–1960, 224–229).
Šaltinis:
Топоров 1963d, 254
Antraštė:
vilni̇̀s
Reikšmė:
banga
Straipsnelis:
Kitokio pobūdžio alb.-bl.-sl. kalbų sutapimai su germ. (greta kultūrinių įtakų) ne tokie dažni: […] lie. vilni̇̀s (la. vil̂nis) ‘banga’, s. sl. ВЛЪНА, ВЛЬНА, ВЪЛАТЛ ‘sukelti bangavimą’, alb. valë ‘banga, verdąs vanduo’, got. wulan, s. v. a. waltan ‘virti, kunkuliuoti’, s. ang. wyll ‘šaltinis’, s. v. a. wëlla ‘banga’ (…)
Šaltinis:
Широков 1984, 21
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Alb. valle f. pagal F. Miklosich padarytas iš it. ballo, ballare tarpininkaujant dabartinei graikų kalbai, pagal G. Meyerį – tiesiogiai iš italų. Pagal G. Weigand – vietinės kilmės žodis iš valloj ‘aptverti gyvatvore arba mūrine tvora’. Pavadinimas taip pat reiškia rėčio lanką ir, be to, (keiksmažodžiuose) ‘išorinius moters lytinius organus’. Jo pirminė reikšmė yra ‘skritulys’. Giminiškas su valë ‘banga’ ir, be albanų kalbos, su s. sl. vlъna, lie. vilni̇̀s, lo. volvo ‘susukti, suriesti’ ir t. t. Vadinasi, sugretinimas su lo. vulva, volva, kurį pasiūlė daugelis mokslininkų, mūsų požiūriu, yra patikimesnis.
Šaltinis:
Çabej 1967c, 32–34
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Alb. valë f. ‘banga, srautas; virimas’, valoj ‘virti’, përvëloj ‘virinti, virti, būti karštam’, suvalë ‘srautas, banga’. Kaip žinome, iš s. v. a. wëlla ‘banga’, lie. vilni̇̀s ir t. t. grupės. Alb. žodžio a reprezentuoja arba skiemeninį l arba pirmykštį o (G. Meyer, La Palma).
Šaltinis:
Çabej 1967b, 8–9
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Lie. vilni̇̀s, trm. vilnià (iš čia Vi̇̀lnius, la. vil̂nis, trm. vilna kartu su sl. *vьlna, s. sl. vlъna reprezentuoja baltų-slavų *u̯il-n- (iš šaknies *u̯l̥- ‘lieti, pilti’). Plg. s. v. a. wëlla (< *u̯el-nā-).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 215
Antraštė:
vilnis
Straipsnelis:
Lie. vilnis, la. vilnis giminiški su s. sl. vlŭna, valŭ; s. i. ūrmi-, av. varəmi- ‘banga, vilnis’. Visi jie kilę iš ide. *wel- ‘verstis, ristis’ matomo go. -walwjan, lo. volvere ‘t. p.’.
Šaltinis:
Buck 1949, 40
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Maijeris (Meyer, Etym. Wrtb., 478) alb. vrujon 3. sg. ‘quillt, sprudelt hervor, fliesst’ pasitelkęs alb. buron ‘quillt’, vron ‘spudelt, wallt’, vrulloj ‘stürze, laufe schnell’ [ir kt. pvz.] siūlo kildinti iš serb. vrulja ‘šaltinis’, vьrěti ‘tekėti, kunkuliuoti’. Toks siūlymas abejotinas, nes serb. vrulja ‘Quelle’ esąs skolinys iš alb. kalbos [205]. Alb. v. vron [(vroj 1. sg.) < *vrē-ni̯ō] giminiškas su s. sl. *vьrě-ti ‘wallen, sieden’. Kaip žinoma alb. v(ë)lon, vulon (gegų) bei vëlon (toskų) ‘wallt, siedet’ yra pamatuoti alb. valë f. ‘Welle, Woge’ (valë < *val-nā < *u̯elənā, *u̯l̥̄̄, plg. lie. vilni̇̀s ‘Welle’, s. i. ūr-mi-ḥ ‘t. p.’).
Šaltinis:
Cimochowski 1953, 205–206
Antraštė:
vilni̇̀s
Straipsnelis:
Ide. *u̯elh1- ‘sukti’ (‘drehen, winden’) [198], plg. gr. εἰλέω. Vedinio pamatas *u̯élə1-mn̥ ‘sukimas’, ‘Windung’ turbūt paremia įvairias ‘vilnies, bangos’ pavadinimo formas: s. i. ūrmí-, av. varəmi-, lie. vilni̇̀s²⁷ [²⁷ lie. žodis yra (4) akc. paradigmos, taigi atrodo, reikia spėti šaknį buvus be laringalo. Gal esama nazalinio praes. *u̯l̥-n-h1- (*u̯él-n-ə1, gr. εἰλέω perdirbinys) įtakos], sl. *vъlná, s. v. a. wella; kontaminacinė forma yra s. v. a. walm, s. ang. wielm Mi. Plg. *u̯ólnos. Pokorny IEW 1140 t. t. [199].
Šaltinis:
Rasmussen 1989, 198–199
Antraštė:
vilnis
Straipsnelis:
Vardažodiniai rytų bl. *u̯ē̆l-/*u̯il- ‘sukti’, ‘velti (vilną)’, ‘ridenti’ (> ‘banguoti’, ‘kunkuliuoti’) vediniai paprastai reiškia tai, kas rieda, sukasi, vingiuoja. Nemažai reiškiančių bangas, vilnis: lie. vilnis, la. vil̂nis, vilns, vilne ‘t. p.’, vok. Welle, s. sl. vlьna, r. волна, r., ukr. вал, č. val, le. wal, alb. valë, s. i. ūrmi ir kt. Su šia ar pan. reikšme sietinas lie. vẽlenas, pr. wolti ‘varpa’ (*‘sukimas, sukinėjimas’, žr. Mažiulis IV 262) ar pr. vilnis ‘vėgėlė’ (‘besiraitanti, vinguriuojanti’). Dar žr. vélti.
Šaltinis:
Kaukienė 2006, 384

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas