Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Pr. wijrs 55,₁₁ ‘Mann’ [ir kt.] : lie. výras, la. vĩrs, s. i. vīrá-ḥ, lo. vir, s. air. fer, go. wair ‘t. p.’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 314 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV, 338
Antraštė:
vyras
Straipsnelis:
Lie. kalba vyras vartojamas dviem reikšmėmis 1. ‘человек, man’ ir ‘мужчина, husband’. . vyras, la. vīrs, s. i. vīra-, av. vīra-, lo. vir, go. wair ir t. t. < ide. *wī̆- t. y. *wī̆-ro-: lo. vīs, s. i. vayas ‘jėga’.
Šaltinis:
Buck 1949, 81
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Umbrų uiro, ueiro ‘uirōs’ arba ‘uirum’, gen. pl. (passim.). Tas pats žodis, kaip ir lo. nepaliudytas oskų kalboje, kurioje žinoma tik nēr, sujungtas su nerf (bei skirtingos reikšmės) žodis reiškia ‘vyras’ supriešintas su banda: pequa. Veter pasiūlytas vertimas, ‘mancipia’ remiasi nesąmone. Rašyba ueiro, atrodo, žymi, kad umbrai išsaugojo ilgą i s. i. virāḥ, lie. výras.
Šaltinis:
Ernout 1961, 103
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Toch. A wir ‘jaunatviškas, jaunas, naujas, šviežias’ su formomis: nom. pl. m. wire, nom.-acc. pl. f. wiraṃ, abstr. vedinys wirone. Jau Sieg-Siegling, SPAW 1908, 927, nurodė (akivaizdžią) giminystę su s. i. vīrá- ‘vyras, vyras pačiame jėgų žydėjime, herojus’, lo. vir, lie. výras, s. air. fer, go. waír ir t. t. ‘vyras’ [574]. Toch. A wir < ide. *u̯iro-s (nom. sg.). Reikia atsisakyti skolinio iš kurios nors Azijos kalbos hipotezės (Van Windekens, Anthr. 55 (1960) 761 ir t.).
Šaltinis:
Windekens 1976, 574–575
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiaussią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Tiktai baltų kalbose yra daiktavardžių, rodančių kirčio atitraukimą. Vedų vīráḥ lyginant su lie. výras 1 akcentinė paradigma, la. vĩrs.
Šaltinis:
Milewski 1966, 115
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Ide. *vī̆ro-s reiškė ‘vyresnį, užaugusį’, ypač ‘stiprų’. Į giminystės terminų tarpą buvo įjungtas vėliau, kai buvo užmiršta konkrečioji reikšmė. Iš jos kilusios formos: s. i. vīrá-, av. vīra-, lo. vir, lie. výras, la. vîrs, pr. wijrs, s. air. fer, go. waír, s. isl. verr, s. v. a., s. ang. wer. B. Delbriukas, analizuodamas s. i. vīrá- ‘vyras’, ypač ‘stiprus vyras’, ‘didvyris’, ‘karys’, po to ‘sūnus’, ‘patinas’ reikšmes, nurodo, kad reikšmė ‘vyras, pats’ pasitaiko tik epinėje kalboje, tuo tarpu lo. vir nuo senų laikų reiškia ‘pats’. K. K. Ulenbekas sugretina s. i. vīrás ‘vyras, didvyris’ ir váyas ‘jėga, sveikata’. V. Prelvicas mano, kad ide. *virós < *viēr reikštų ‘persekiotoją, karį’, plg. s. i. vītar- ‘persekiotojas’ [102]. Ide. *vī̆ros etimologija kaip ide. *vī-, *vei- ‘jėga’ ir priesagos -ra- darinio yra gana įtikėtina, tačiau lie. vyras priesagos -ra- išskirti negalima. Tik baltų kalbos gerai išlaikė ide. u̯īro-s tęsinius, o slavų kalbose jos nežinomos [103]. Lietuviška forma vyri̇̀škis yra būdvardis su priesaga -išk- ‘vyriškas’, bet dabar praradęs šią ypatybę ir reiškia ‘vyrą’ [104].
Šaltinis:
Трубачев 1959b, 102–104
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
(Straipsnyje autorius aiškina kai kurių praslaviškų žodžių kilmę, šalia pateikdamas jų absoliučiuosius sinonimus, priskiriamus baltiškajam ingredientui). Prasl. mǫžь ‘vyras’ laikomas iranišku ingredientu (mǫžь > iran. manuš- > *manš [185] *mǫšь > mǫžь) Baltų kalbose sąvoka ‘vyras’ reiškiama protobaltiška ir indoeuropietiška leksema *vīrós (lie. výras, la. vĩrs ‘t. p.’, s. i. vīráḥ ‘vyras, herojus’, lo. vir, s. air. fer ‘t. p.’, go. wair ‘t. p.’). Tokiu būdu vira priskiriamas baltiškajam ingredientui [186].
Šaltinis:
Мартынов 1984, 185–186
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
žr. voras
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992, 169
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.]. Reikšmėmis ‘vyriškis’ ir ‘sutuoktinis’ baltų kalbose vartojamas paveldėtas žodis *u̯īr-o-: lie. výras, la. vĩrs, pr. wijrs, turintis tikslius atitikmenis: s. i. vīráḥ ir av. vīra-. Tačiau kitos ide. kalbos turi variantą *u̯ir- su trumpuoju balsiu: lo. vir, s. air. fer, go. waír.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 230
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Jotvingių wiroʃ ‘ponas’, plg. lie. výras, la. vĩrs, pr. wirs.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 81
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
žr. duona
Šaltinis:
Kortlandt 1977, 321
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Hirto dėsnio pvz.:] lie. výras ~ s. i. vīrás.
Šaltinis:
Kortlandt 2008, 6
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Tokie menamo fonologinio kirčio atkėlimo atvejai kaip lie. výras, la. vĩrs greta s. i. vīrá- (bei suponuotino ankstyvojo *vī́ra-) ‘vyras’ parodo daiktavardėjant performuotą kirtį. Kirčiavimas *vī́ra- sąlygotas posesyvinių kompozitų s. i. suvī́ra- ‘gerus vyrus turintis’ ir atvī́ra- ‘vyro, vyrų neturintis’. Žodžių, įvardijančių vyrą, pagrindas *u̯ih-ró- savo kilme yra būdvardis reikšme ‘stiprus’. Rytų toch. wir ‘jaunatviškai stiprus’ iš tiesų yra pastarojo atliepinys, o s. i. vīrá- ‘vyras’ – sudaiktavardėjęs būdvardis.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006, 174–175
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **wiHro- > *wīro- ‘vyras’: s. i. vīrá- etc. […]; lie. výras, la. vĩrs [originale vir̃s], pr. wijrs […]. Atitikmenį galima įžvelgti ir s. r. vira, virьnaja ‘bauda už nužudymą’, plg. s. ang. wer(e)gild, s. v. a. wërgelt ‘Wergeld’ arba s. i. váira- n. ‘Feinschaft, Fehde; Manngeld, Wergeld’ : vīrá- ‘Mann’ (Kiparski 1934: 92; Vasmer 1986–1988, I: 318; KEWA III: 268).
Šaltinis:
Blažek 2009, 47
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. Lie. výras, s. i.ų vīrá.
Šaltinis:
Журавлев, Авксентьева 1972, 240
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito ra kamieno oksitonai.] S. i. vīrá- < *uiH-ro-. Lie. výras (1 kirčiuotė), la. vĩrs rodo kirčio atitraukimą pagal Hirto dėsnį.
Šaltinis:
Lubotsky 1988, 93
Antraštė:
výrop
Straipsnelis:
žr. liepa
Šaltinis:
Olander 2009, 103–104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas