Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
vyras
,
arpas
.
Rezultatai
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Pr.
wijrs
55,₁₁ ‘Mann’ [ir kt.] : lie.
výras
, la.
vĩrs
, s. i.
vīrá-ḥ
, lo.
vir
, s. air.
fer
, go.
wair
‘t. p.’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 314 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV, 338
Antraštė:
vyras
Straipsnelis:
Lie. kalba
vyras
vartojamas dviem reikšmėmis 1. ‘человек, man’ ir ‘мужчина, husband’. .
vyras
, la.
vīrs
, s. i.
vīra-
, av.
vīra-
, lo.
vir
, go.
wair
ir t. t. < ide. *
wī̆-
t. y. *
wī̆-ro-
: lo.
vīs
, s. i.
vayas
‘jėga’.
Šaltinis:
Buck 1949
, 81
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Umbrų
uiro
,
ueiro
‘uirōs’ arba ‘uirum’, gen. pl. (passim.). Tas pats žodis, kaip ir lo. nepaliudytas oskų kalboje, kurioje žinoma tik
nēr
, sujungtas su
nerf
(bei skirtingos reikšmės) žodis reiškia ‘vyras’ supriešintas su banda:
pequa
. Veter pasiūlytas vertimas, ‘mancipia’ remiasi nesąmone. Rašyba
ueiro
, atrodo, žymi, kad umbrai išsaugojo ilgą
i
s. i.
virāḥ
, lie.
výras
.
Šaltinis:
Ernout 1961
, 103
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Toch. A
wir
‘jaunatviškas, jaunas, naujas, šviežias’ su formomis: nom. pl. m.
wire
, nom.-acc. pl. f.
wiraṃ
, abstr. vedinys
wirone
. Jau Sieg-Siegling, SPAW 1908, 927, nurodė (akivaizdžią) giminystę su s. i.
vīrá-
‘vyras, vyras pačiame jėgų žydėjime, herojus’, lo.
vir
, lie.
výras
, s. air.
fer
, go.
waír
ir t. t. ‘vyras’ [574]. Toch. A
wir
< ide. *
u̯iro-s
(nom. sg.). Reikia atsisakyti skolinio iš kurios nors Azijos kalbos hipotezės (Van Windekens, Anthr. 55 (1960) 761 ir t.).
Šaltinis:
Windekens 1976
, 574–575
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Vedų, graikų ir germanų oksitoniniai vardažodžiai atitinka baltų-slavų akūtines baritonų formas. Didžiaussią įrodymo galią čia turi grupė baltų kalbų pavyzdžių, atsiradusių tuo pačiu laiku kaip ir slavų kalbose. Tiktai baltų kalbose yra daiktavardžių, rodančių kirčio atitraukimą. Vedų
vīráḥ
lyginant su lie.
výras
1 akcentinė paradigma, la.
vĩrs
.
Šaltinis:
Milewski 1966
, 115
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Ide. *
vī̆ro-s
reiškė ‘vyresnį, užaugusį’, ypač ‘stiprų’. Į giminystės terminų tarpą buvo įjungtas vėliau, kai buvo užmiršta konkrečioji reikšmė. Iš jos kilusios formos: s. i.
vīrá-
, av.
vīra-
, lo.
vir
, lie.
výras
, la.
vîrs
, pr.
wijrs
, s. air.
fer
, go.
waír
, s. isl.
verr
, s. v. a., s. ang.
wer
. B. Delbriukas, analizuodamas s. i.
vīrá-
‘vyras’, ypač ‘stiprus vyras’, ‘didvyris’, ‘karys’, po to ‘sūnus’, ‘patinas’ reikšmes, nurodo, kad reikšmė ‘vyras, pats’ pasitaiko tik epinėje kalboje, tuo tarpu lo.
vir
nuo senų laikų reiškia ‘pats’. K. K. Ulenbekas sugretina s. i.
vīrás
‘vyras, didvyris’ ir
váyas
‘jėga, sveikata’. V. Prelvicas mano, kad ide. *
virós
< *
viēr
reikštų ‘persekiotoją, karį’, plg. s. i.
vītar-
‘persekiotojas’ [102]. Ide. *
vī̆ros
etimologija kaip ide. *
vī-
, *
vei-
‘jėga’ ir priesagos
-ra-
darinio yra gana įtikėtina, tačiau lie.
vyras
priesagos
-ra-
išskirti negalima. Tik baltų kalbos gerai išlaikė ide.
u̯īro-s
tęsinius, o slavų kalbose jos nežinomos [103]. Lietuviška forma
vyri̇̀škis
yra būdvardis su priesaga
-išk-
‘vyriškas’, bet dabar praradęs šią ypatybę ir reiškia ‘vyrą’ [104].
Šaltinis:
Трубачев 1959b
, 102–104
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
(Straipsnyje autorius aiškina kai kurių praslaviškų žodžių kilmę, šalia pateikdamas jų absoliučiuosius sinonimus, priskiriamus baltiškajam ingredientui). Prasl.
mǫžь
‘vyras’ laikomas iranišku ingredientu (
mǫžь
> iran.
manuš-
> *
manš
[185] *
mǫšь
>
mǫžь
) Baltų kalbose sąvoka ‘vyras’ reiškiama protobaltiška ir indoeuropietiška leksema *
vīrós
(lie.
výras
, la.
vĩrs
‘t. p.’, s. i.
vīráḥ
‘vyras, herojus’, lo.
vir
, s. air.
fer
‘t. p.’, go.
wair
‘t. p.’). Tokiu būdu
vira
priskiriamas baltiškajam ingredientui [186].
Šaltinis:
Мартынов 1984
, 185–186
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
žr.
voras
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 169
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus bei slaviškus ir germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.]. Reikšmėmis ‘vyriškis’ ir ‘sutuoktinis’ baltų kalbose vartojamas paveldėtas žodis *
u̯īr-o-
: lie.
výras
, la.
vĩrs
, pr.
wijrs
, turintis tikslius atitikmenis: s. i.
vīráḥ
ir av.
vīra-
. Tačiau kitos ide. kalbos turi variantą *
u̯ir-
su trumpuoju balsiu: lo.
vir
, s. air.
fer
, go.
waír
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 230
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Jotvingių
wiroʃ
‘ponas’, plg. lie.
výras
, la.
vĩrs
, pr.
wirs
.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 81
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
žr.
duona
Šaltinis:
Kortlandt 1977
, 321
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Aptariama baltų ir slavų kalbų fonologinių pakitimų relatyvinė chronologija. Hirto dėsnio pvz.:] lie.
výras
~ s. i.
vīrás
.
Šaltinis:
Kortlandt 2008
, 6
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Tokie menamo fonologinio kirčio atkėlimo atvejai kaip lie.
výras
, la.
vĩrs
greta s. i.
vīrá-
(bei suponuotino ankstyvojo *
vī́ra-
) ‘vyras’ parodo daiktavardėjant performuotą kirtį. Kirčiavimas *
vī́ra-
sąlygotas posesyvinių kompozitų s. i.
suvī́ra-
‘gerus vyrus turintis’ ir
atvī́ra-
‘vyro, vyrų neturintis’. Žodžių, įvardijančių vyrą, pagrindas *
u̯ih-ró-
savo kilme yra būdvardis reikšme ‘stiprus’. Rytų toch.
wir
‘jaunatviškai stiprus’ iš tiesų yra pastarojo atliepinys, o s. i.
vīrá-
‘vyras’ – sudaiktavardėjęs būdvardis.
Šaltinis:
Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2006
, 174–175
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **
wiHro-
> *
wīro-
‘vyras’: s. i.
vīrá-
etc. […]; lie.
výras
, la.
vĩrs
[originale
vir̃s
], pr.
wijrs
[…]. Atitikmenį galima įžvelgti ir s. r.
vira
,
virьnaja
‘bauda už nužudymą’, plg. s. ang.
wer(e)gild
, s. v. a.
wërgelt
‘Wergeld’ arba s. i.
váira-
n. ‘Feinschaft, Fehde; Manngeld, Wergeld’ :
vīrá-
‘Mann’ (Kiparski 1934: 92; Vasmer 1986–1988, I: 318; KEWA III: 268).
Šaltinis:
Blažek 2009
, 47
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
Straipsnyje aptariama baltų ir slavų priegaidžių fonologinė interpretacija. Lie.
výras
, s. i.ų
vīrá
.
Šaltinis:
Журавлев, Авксентьева 1972
, 240
Antraštė:
výras
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito
ra
kamieno oksitonai.] S. i.
vīrá-
< *
uiH-ro-
. Lie.
výras
(1 kirčiuotė), la.
vĩrs
rodo kirčio atitraukimą pagal Hirto dėsnį.
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 93
Antraštė:
výrop
Straipsnelis:
žr.
liepa
Šaltinis:
Olander 2009
, 103–104
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas