Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vyti, įmigti, glaudoti, kernukas, kaubrė, išnaršyti, staldrimba, dūlis, čypulukas, grandis, genesys, kestyti, kekšti, kekšta, kamziolė, pietys, boteris, kankoraižis.

Antraštė:

výti

Reikšmė:

gnać

Straipsnelis:

žr. grajoti

Šaltinis:

Smoczyński 1989a, 22–24

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Oset. wajyn : wad|wajun : wad ‘bėgti, tekėti; papulti; išeiti’. Kilęs iš ide. veiksmažodinio pagrindo *wī-, *wey- ‘vytis; persekioti’ ir pan. Iranėnų dirvoje plg. Pamyro v. par-wey- : par-wet ‘pasiekti’ [greičiau vāy- (Tomaschek), negu āp- (Morgenstierne)], Pamyro s. (kauzatyvas) way-ān-am ‘priversti ateiti’, sogdų *niwāy- (nw’y-) ‘eiti’ (‘… ein bestimmtes Gehtempo’: Henning, AJ XIV 469), av. vā(y)- ‘vyti; persekioti’, vātī- ‘persekiojimas’. Už iranėnų kalbų ribų: s. i. vī-, veti ‘pulti; krypti’ [ Kuiper (AO 1934 XII 240) čia priklauso s. i. vich-, vyach- ‘vyti’ (*wi-es-ko-). Hoffmann (Aufsätze II 463–464) siūlo analizuoti vi-cha, turėdamas omeny cha- ‘lupti odą’ (?)], lie. vejù, výti, vajóti, vajonè ‘bėgimo varžybos’, la. vajât ‘persekioti’, s. v. a. weidōn ‘persekioti’ ir pan., gr. ἵεμαι ‘skubėti, pulti’, het. huwā-, huwiya- ‘bėgti’ (Pokorny 1123–1124). Iš reikšmės ‘vytis, persekioti’ išsirutuliojo reikšmė ‘medžioklė, medžiotojas; karys’: sogdų w’ywk, pehlevi, partų w’ywg ‘medžiotojas’, sakų byaha-, s. ang. wað ‘medžioklė’, lo. venari ‘medžioti’, Pamyro m., i. wayina ‘medžioklė’, r. воин, война. Atkreipia dėmesį vienoda pabaiga -n- Pamyro, slavų, baltų (vajone) ir lotynų kalbose; apie tai žr.: CEU 139–140. Reikšme ‘tekėti’ žr. dar aguwian. Tomaschek 856; Hübschmann, Oss, 30; Миллер, Gr, 64; Henning, AJ XV 175, išn. 4; Bailey, BSOAS 1966 XXIX 522.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 45

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Šiaip jau darantis žodžius, kuriais įvardijama tokia žmogaus veikla, kai šis nori nudobti, pagauti ar pan. laukinį gyvūną bei paukštį (t. y. ‘medžioti’), nusitveriama keleto semantinio pamatavimo būdų. Vienas iš jų yra kuriant minėtus žodžius apskritai remtis reikšme ‘siekimas, troškimas, veržimas’ arba ‘stengimasis, pastangos’: vok. Weidwerk giminiška su s. i. véti ‘siekia, trokšta’, lie. výti ir kt., germ. *weidanōn ‘stengtis, laimėti’.

Šaltinis:

Schröpfer 1985, 433

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Pragerm. (-)WEIT-A- 2 ‘eiti, gehen’, germ. weit-a- (s. ang. wītan [548]; paprastąjį žodį (Simplex) regime tik sustabarėjusiame imperatyve wutan + inf. ‘laßt uns’, s. saks. wītan Simplex tik sustingusiame imperatyve s. saks. wita ‘laßt uns’, s. v. a. wīzan Hildebrandslied giweit ‘fuhr’). Germ. weit-a- 1, 2, 3 šiaip jau postuluojamos reikšmės ‘sehen; gehen; festsetzen, strafen’ ir pamatine laikoma ide. weid- ‘sehen’. Iki šiol pateiktas reikšmių kitimo aiškinimas manęs neįtikina (žr. tekste – A. G.). Taigi įprastą weit-a- ‘gehen’ ir ‘festsetzen, strafen’ siejimą su wait- ‘wissen’ ir ide. weid- ‘sehen’ atmetu. Juo labiau, kad galime gretinti su wei- ‘gehen’ (ši šaknis daugelyje kalbų išplečiama dantiniu formantu (Pokorny, IEW 1123) [taip jau F. Holthausen, KZ 72, 1955, 203]. Minėta šaknis reiškia ir ‘persekioti, verfolgen’, todėl ir weit-a- 3 čia kuo puikiausiai tinka. Su galbūt panašaus fonetinio pavidalo (ide. weid-) lygintina [549]: s. air. foidid ‘siunčia’ (taisyklingas ī-v. formos požiūriu kauzatyvas ‘gehen machen’) taip pat ‘numirti’. Pamatą wei- regime: lo. via ‘gatvė, kelias’, osk. viú, umbr. via (turbūt ne iš *wegh-jā), germ. weiþ- ‘Fahrt, Jagd’ (s. isl. veiðr ‘Jagd’, s. ang. wāð ‘Weg, Fahrt’, s. v. a. weidon ‘jagen’), lie. vejù, výti ‘treiben, verfolgen, nachjagen’, s. sl. po-vinǫti ‘unterwerfen’, gr. ἵεμαι ‘bewege mich, vorwarts, skubu, strebe, begehre’ (< *wei-), s. i. veti, vyanti ‘geht (hin), ergreift, erfreut; uberfällt, rächt’, het. (?) wija- ‘schicken, jagen’ (gal ir kitaip galima aiškinti, plg. Friedrich, Heth. Wrtb. 1952, 232).

Šaltinis:

Seebold 1970, 548–550

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Pragerm. WEIP-A- ‘vyti, vynioti, sukti, winden’ (go. weipan ‘(ap)vainikuoti, kränzen, karūnuoti’, s. v. a. tik Partizip Perfekti Passivi be-wifen ‘nelaimingas, prakeiktas’ [anot Sehrto lygintinas su lo. torquere, reiškiančio taipogi ‘pintas, gewinden’]) [546]. Daugelyje kalbų yra užfiksuota weib-, weip- šaknies v. ir vedinių, kurių reikšmės ganėtinai viena nuo kitos skiriasi ir, jeigu jie apskritai čia priskirtini, kurie germ. lyčių etimologijai ne kažin kiek pagelbsti. Be to, minėtą germ. v., kas yra tikėtinas dalykas, galime mėginti sieti su šaknimi wei- ‘winden’. Panašiausio fonetinio pavidalo šaknimi (*weib-) laikytina la. viêbju, viêbt ‘suktis, sukinėtis, sich drehen; susukti, persukti, išnarinti; susiraukti’. Kitokios žodžio pabaigos leksemos (Auslautvariante), kurias galime gretinti su aukščiau minėtomis, plg. germ. – go. bi-waibjan ‘apvyti, apvynioti, umwinden, apkalti, apmušti, umkleiden’, s. ang. wǣfan ‘apvilkti, aprengti’ – la. viepju, viept ‘apdengti, uždengti, susiraukti, persirengti, apsirengti’, dėl galimo varianto su s-mobile, plg. swaip-a-. Pirmykštė šaknis slypi lo. vieō ‘(su)pinu, (su)viju, audžiu’ (< *wi-ē-), s. air. fen- (als Simplex nur in Resten, in den Komposita stark weiterentwickelt, am ehesten zugehörig:) imm-fen- ‘aptverti tvora, einschließen, beschützen’ (*wi-nā-), germ. wajj-u-z ‘siena’, kurią regime go. waddjus, s. isl. veggr, lie. vejù, výti ‘sukti (į kamuolį, ritę ar iš jų); sukant gaminti (virvę), drehen, winden, spulen’, s. sl. po-vijǫ, -viti ‘bewinden, einwickeln’, s. i. (M) váyati ‘audžia’ (jeigu < *wei-, plg. web-a-). Formantais išplėstomis šaknimis laikytina: wei-d- (Pokorny, IEW 1124), wei-k (P 1130), wei-s- (P 1133); kaip šaknis čia suprantama au- ‘austi’ (plg. web-a-), tačiau toks požiūris nėra tikėtinas.

Šaltinis:

Seebold 1970, 546–547

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Ide. šaknį *u̯ei- : *u̯eiə- ‘vyti, sukti’ turi žodžiai: lie. výti (vejù), s. bulg. viti, vьjǫ ‘vyti, sukti, pinti’, la. vija ‘pynučių tvora’ [Pokorny, IEW 1120].

Šaltinis:

Duridanov 1969b, 52

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Iš ide. *u̯ī̆- (*u̯ei̯-) ‘sukti, lenkti, vyti’ kildinama s. i. váyati ‘audžia, pina’, vāya- ‘audėjas, audimas’, lo. vieō, viēre ‘rišti, pinti’, lie. vejù, výti, s. sl. ВИѬ, ВИТИ ‘vyti’

Šaltinis:

Трубачев 1966, 249

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Jau XIX amžiuje buvo pagrįsta etimologija, pagal kurią lo. vīnum ir gr. (ϝ)οἶνος yra ide. šaknies *u̯ei- ‘vyti(s), vynioti(s), pinti’ vediniai. Ši šaknis aptinkama įvairiose ide. kalbose: s. sl. вити, lie. výti, lo. viēre ‘vyti’, s. i. váyati ‘pina, audžia’ir kt. Veiksmažodiniai būdvardžiai ir dalyviai turi priesagą -t-: s. sl. витъ, r. витой, lie. výtas, s. i. vītáh ‘vytas’. Lo. vīnum ir gr. (ϝ)οἶνος nuo šių darinių skiriasi tiktai priesaga -n- (vietoj -t-). Kaip darybiškai artimos formos paprastai nurodomos s. sl. вѣньць, lie. vaini̇̀kas < *u̯oin-, plg. gr. (ϝ)οἶν-ος ir kt. Lo. vītis ‘vynuogienojas’ ir gr. (ϝ)ῑ̓τέα ‘gluosnis’ semantiškai paaiškinami kaip ‘besivejantis augalas’ (vynuogienojas) ir ‘augalas, vartojamas pinti’ (gluosnis). O lo. vīnum ir gr. (ϝ)οἶνος numanomas toks semantinis kitimas: ‘besivejantis augalas’ (vynuogė) → ‘šio augalo ‘vaisiai’ (vynuogė) → ‘produktas, gaminamas iš vynuogių’ (vynas). Keltų, germanų, slavų ir baltų kalbų žodžiai (air. fin, s. v. a. wīn, s. sl. вино, lie. výnas ir kt.) vienaip ar kitaip yra kilę iš lo. vīnum [95]. Ide. kamienas *u̯oi-n- yra daugiareikšmis ir tai paaiškina ide. šaknies *u̯ei-/*u̯oi- pradine reikšme ‘vyti(s), pinti’: gr. (ϝ)οἶνος ‘vynas’, r. trm. вѣнъ ir lie. vain-i̇̀kas, s. i. véṇuh ‘nendrė (ypač bambukinė)’ ir veṇī, veṇi ‘supinti į vieną kasą moters plaukai’ (< *u̯oi-nu- su -u-kamienu ir *u̯oi-ni- su -i- kamienu). Etimologiškai visi šie žodžiai priklauso vienai bendrai grupei [98].

Šaltinis:

Откупщиков 1983b, 95–98

Antraštė:

vyti

Reikšmė:

sekti

Straipsnelis:

Lie. vyti, la. vajāt, av. 3sg. vayeiti, 3pl. vyeinti, ir t. t., giminiški s. i. 3sg. veti, 3pl. vyanti, ‘sekti, artintis’, gr. ῑ̓εμαι ‘skubėti, skubinti’, visi < ide. *wei-. Kitose ide. kalbose šios reikšmės veiksmažodžiai paprastai siejami su sąvokomis „vaikyti“, „medžioti“, „bėgti“, „ganyti“ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 700

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Gr. ἴτυς, -υος f. ‘ratlankis’, ‘kraštas’ […]. Kilęs iš šaknies *wei-/*woi-/*wi- ‘lenkti’, plg. lo. uiēre ‘surišti’, s. i. vyáyati, lie. veju ‘sukti’ ir t. t. Lo. uitus ‘ratlankis’ tiksliai atliepia gr. žodžiui, tačiau gali būti ir skolinys. Priesaga *-tu- ar *-tw- yra skirtinguose žodžiuose, tačiau su skirtingu šaknies vokalizmu: gr. ῑ̓τέα, οἶσος (žr. s. u.), pr. witwan ‘gluosnis’, s. sl. větvĭ ‘šaka’ ir t. t. Žr. Pokorny 1120

Šaltinis:

Chantraine DEG, 473

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Gr. ῑ̔́εμαι ‘norėti, stengtis, skubėti’ (Hom.), Homero metrika liudija žodžio pradžioje ϝ (Chantraine, Gr. Hom. 1, 142). […] Žodžio (ϝ)ίεμαι struktūra paaiškinama ἵημι, ἵεμαι ‘mesti, pulti’ įtaka, su kuriais mūsų žodžio esamasis laikas visiškai sumišo po ϝ iškritimo. Iš tikrųjų laukiamas kamienas *wei-, plg. s. i. véti, 3 pl. vyánti ‘persekioti’, lie. vejù, výti, lo. uīs ‘tu nori’ ir t. t. Laroche, R. Ph. 1968, 248, primena het. hway- ‘skubėti’ iš *wei-/*wi-. Taip pat žr. ἰωκή.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 456

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Gr. ῑ̓τέα ‘karklas, gluosnis’ […]. Digamos būvimą žodžio pradžioje rodo Hes. glosa γιτέα·ἰτέα. Priesagą -έα kitų medžių pavadinimuose: συκέη, πτελέη ir t. t. Šio žodžio galas neturi intervokalinės ϝ ir todėl ῑ̓τέα negali būti tiesiogiai išvestas iš ἴτυς, ką patvirtina ir iotos kiekybės skirtumas. Nepaisant pavadinimo Εἰτέα, nėra pagrindo žodžio pradžiai jotanizuotą rašybą. Vadinasi, atstatoma *wī- (iš *wi-ə-. Pėdsakai ī kitose ide. kalbose, plg. lie. vytas, s. i. vītá-, lie. bendr. výti ir t. t. Ryšys su ἴτυς yra tikras, tačiau jis nėra tiesioginis. Žr. Pokorny 1122.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 473

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Viduramžių raštuose užfiksuotas terminas sl. tautybės pareigūnui pavadinti: s. luž. wit'az (*vitędzь). Lo. kalbos vertinys „in equis sevientes“, matyt, nurodytų, kad s. luž. žodžiu wit'az vadintas asmuo turėjęs atlikinėti ir savotišką „pastočių prievolę“ [231]. Už savo tarnybą jis gaudavęs žemės – ką atspindi a. luž. wićaz ‘pusininkas, valstietis arendatorius’. Kitose sl. kalbose prasl. *vitędzь (jei pastarasis išliko) fiksuojamos reikšmės ‘didvyris, karžygys, riteris’ (r., ukr. ви́тязь, s.-kr. vȉtez, slov. vȋtez, č. vítez, slov. vit'az; čia priklauso le. zwyciężyć ‘nugalėti’, r. trm. витязить ‘užpulti, keliauti’, č. vítezit ‘nugalėti’). Rekonstruojama *vitędzь vieni lingvistai (Miklosich 393; Фасмер I 206) laiko skoliniu iš germ. *viking-, s. isl. víkingr (toks etimologizavimas kelia abejonių dėl semantikos ir formos), kiti lingvistai (Brückner 658; Machek²692) prasl. *vitędzь laiko esant sl. kilmės. Mes primename slaviškosios žodžio *vitędzь kilmės šalininkams (tiesa, ir jie nepasiūlo vienareikšmės etimologijos) ir manome, kad minėtą prasl. leksemą galima patikimai susieti su prasl. *vitь ‘laimikis, trofėjai’, bažn. sl. vъzvitь ‘nauda, pelnas’, kurie giminiški lie. výti ‘persekioti, pavyti’, vỹtis ‘didvyris, riteris, raitas pasiuntinys’ (Fraenkel 1268), la. vajât ‘persekioti, engti’, s. i. vḗti ‘persekiojimas’.

Šaltinis:

Шустер-Шевц 1984 (1986), 231–232

Antraštė:

vyti

Reikšmė:

persekioti

Straipsnelis:

[Str. apie ide. HAND] Dabar kalbėsime apie ryšį hand : hunt [‘ranka’ : ‘medžioti’]. Benveniste diskutuoja dėl darybinės semantikos žodžių, „vergui“ pavadinti: < ‘sugautasis’, paraidžiui ‘kažkas sugautas ranka’ (t. y. lo. captivus susijęs su capio, plg. s. v. a. hafta, s. isl. hoptr, s. air. cacht, v. kimr. Kaeth, arm. jerb-a-kal, kalkė iš v. pers. dast-grab. […] Du kiti žinomi terminai reikšmei ‘medžioti/medžiotojas’ germ. kalbose yra s. v. a. weidōn su analogais daugelyje germ. dialektų, išskyrus gotų kalbą, matyt, yra *wei- ‘persekioti, vytis’ išplėtimas, plg. lie. veju, vyti ‘persekioti’ ir s. v. a. jagōn > vok. jagen […]. Tiek weidōn, tiek jagōn, atrodo, yra inovacijos, o hunt aiškiai tęsia senąją semantiką, ‘paimtas ranka’.

Šaltinis:

Markey 1984, 281

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Oset. byjyn (bijyn):byd/bijun:bid ‘mušti, pinti, sukti’. Šaknis *vi-; bendras ide. žodis: sogdų ptw’y (Gershevitch 570), s. i. vayati ‘jis pina’, s. sl. вити, r. вить, lie. výti, lo. viēre ‘pinti’ ir pan. Žodžio pradžioje s. iranėnų v → osetinų kalbos į b neįprastas (dėsningai v → w), bet vis tiek be byjyn, yra keli patikimi atvejai: bar (← vāra-) ‘valia’, ballyn (← varya-) ‘norėti’. – Būtojo laiko dalyvis byd/bid (= s. i. vīta-) leksikalizuotas reikšme ‘juostelė, apvadas’. Žr. Миллер ОЭ II 85; III 157; Gr. 33.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ I, 277

Antraštė:

výti

Reikšmė:

‘ginti’

Straipsnelis:

*u̯óimos ‘persekiojimas, bėgimas’ lytyje gr. οἶμος – šaknis *u̯eih1- ‘vyti, ginti’ (ved. véti, PPP vītá-, gr. ἵεμαι, lie. výti ‘jagen’).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 198

Antraštė:

výti

Reikšmė:

‘sukti’

Straipsnelis:

[Struktūra] UeUH verbaliniu ‘pavidalu’ slypi lytyje ved. vyáyati ‘apgaubia’ = lo. viēre ‘vynioti’, ide. *u̯ih1-éie-ti, plg. lie. výti, s. sl. viti ‘sukti, vyti’ (‘winden, drehen’).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 167

Antraštė:

výti

Reikšmė:

‘ginti’

Straipsnelis:

*vaitā lytyje lie. vietà (?) ‘Stelle’ = s. v. a. weida ‘ganykla’ iš šaknies, kurią turi lie. výti, vẽja ‘jagen’.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

výti

Reikšmė:

‘sukti’

Straipsnelis:

*vainas lytyje s. r. venók, lie. vaini̇̀kas: ide. *u̯oi̯-no-s iš šaknies *u̯ei̯h1- su VN *u̯éi̯h1-mn̥ lytyje ved. véman ‘aud. staklės’, lo. vīmen ‘pintas daiktas’, etc. (Pokorny IEW 1120–22).

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 183

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

Praide. šaknų formas sudarė priebalsio ir ablautinio balsio junginiai, kurie, tapę vienbalsiais, galėjo būti išplėsti: *vey- (lie. vẽja ‘chases’) / *vī- (lie. vý-ti ‘to chase’).

Šaltinis:

Schmalstieg 1973, 12

Antraštė:

výti

Straipsnelis:

žr. klausti

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 159–160

Antraštė:

výti

Reikšmė:

to chase, hunt

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ī : *i kaita, kilusi iš ide. *ei : *i balsių kaitos eilės, įvykus reguliariam garsų pakitimui. Ji galėjo būti modelis kitiems tipams su kiekybiniu abliautu, tokiems kaip *ū : *u ir *ā : *a. *ī : *i kaita būdinga ‘kite’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *wīō, *wiwaz ‘kite’ kamieno variantai: 1. *wīwan-: s. vok. a. wī̆(w)o ‘milvus, asida’, vid. vok. a. wī(w)e m. ‘harrier’, vok. Weihe f. ‘t. p.’, vid. olandų w(o)uwe(r) ‘kite, harrier’, olandų wouw ‘kite’; 2. *wiwan-: s. vok. a. weho, wewo ‘ibis, laoficus’, vid. vok. a. wehe, wewe m. ‘harrier’, kimbrų bibo m. ‘id.’. Spėjama, kad tiek formos su intervokaliniu w, tiek be jo yra senos. Be germanų kalbų, *wī(w)an- siejamas su lo. avis m. ‘bird’, s. i. vé-, ví- m. ‘t. p.’ < ide. *h₂éu-i-, *h₂u-éi- ir s. air. fíach ‘raven’ < *uei-ḱo-, bet šios sąsajos atrodo labai abejotinos. Šiaurės germanų žodis galbūt galėtų būti siejamas su isl. veiksmažodžiu vía ‘to guard, spy’, kurio vartosenos atvejį duoda Böðvarssonas: örninn víar yfir hræinu ‘the eagle is preying on the carcass’. Jei jis teisingas, *wī(w)an turėjo reikšti ‘prowler’. Plg. neabejotinai giminišką isl. ví n. ‘fly egg, swarm of flies or birds surrounding a cadaver’. Veiksmažodis vía toliau gali būti siejamas su s. i. véti ‘to turn to, strife for’, lie. výti ‘to chase, hunt’ (etc.), kuriems LIV rekonstruoja *ueih₁- ‘sein Augenmerk richten auf’.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 258–260