Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
žr. kaukti
Šaltinis:
Windekens 1976, 471–472
Antraštė:
šaũkti
Reikšmė:
kviesti
Straipsnelis:
žr. kaukti
Šaltinis:
Lane 1967a, 9
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
Toch. B çauk- ‘šaukti, vadinti’ su formomis: praes. act. çauçäm, med. çaukemar, imp. act. çauçit. Fraenkel, IF 50 (1932) 227, išn. 2 [471] pagrįstai sugretino šį veiksmažodį su lie. kaũkti ‘heulen, schrein’, šaũkti ‘(laut) rufen, nennen’ (žr. taip pat Lane, Lang. 21 (1945) 21 ir Bailey, IIJ. 2 (1958) 156 ir toliau, bet nepaminint Fraenkelio. Bailey taip pat atkreipė dėmesį į sakų sūch- ‘to name’ ir s. i. çúka- ‘papūga’). Toch. B çauk- šiaip ar taip reikia kildinti iš ide. vokalizmo *ēu. Toch. B çauk- (žodžio pradžios ç) taip pat galima atstayti ide. *q (plg. lie. kaũkti) bei (plg. lie. šaũkti ir t. t.). Vadinasi, rekonstruotina ide. *k̑/qēuq-.
Šaltinis:
Windekens 1976, 471–472
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
Gr. καυχάομαι aor. ἐκαυχησάμην […] ‘girtis’ [506]. Ekspresyvus praes. susiejamas su skirtingų kalbų formomis: arm. xausim ‘kalbėti’ (su gomurinių perkėlimu; iš *qauk-), lie. šaukiù, šaũkti ir t. t. Pokorny 413.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 506–507
Antraštė:
šaukti
Straipsnelis:
Lie. šaukti, la. saukt, galbūt gimin. s. sl. sova ‘pelėda’, s. i. çuka- ‘papūga’, iš pamėgdžiojamosios kilmės *k̑au-, šalia *kau-, matomos lie. kaukti, la. kaukt, s. i. kāuti ‘triukšmauja, verkia, stena’.
Šaltinis:
Buck 1949, 1251
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
Jotvingių 2. imp. paʃauk ‘pasakyk’, plg. lie. pašaũk, la. pasàuc.
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b, 77
Antraštė:
šaũkti
Reikšmė:
shout
Straipsnelis:
žr. kovas
Šaltinis:
Gvozdanović 2009, 38
Antraštė:
šaũkti
Reikšmė:
rėkti, klykti, garsiai kalbėti
Straipsnelis:
žr. šauka
Šaltinis:
Grinaveckienė, Mackevič 1989, 76
Antraštė:
šaũkti
Reikšmė:
кричать
Straipsnelis:
žr. kaukti
Šaltinis:
Кретов 1989, 145–146
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
žr. angus
Šaltinis:
Karulis 1989, 117
Antraštė:
šaũkti
Straipsnelis:
Lietuvių kalbos priešdėliniuose veiksmažodžiuose kirčiuojama šaknis, jei veiksmažodis anksčiau buvęs pastoviojo kirčiavimo, arba paskutinis ar vienintelis priešdėlis, jei veiksmažodis anksčiau buvęs kilnojamojo kirčiavimo. Senoji lietuvių kalba ir tarmės išsaugojusios šią skirtį ir esamojo laiko dalyviuose, pvz., praes. 3 nešaũkia, partc. praes. šaũkiąs iš inf. šaũkti vs. praes. 3 nèveda, partc. praes. vedą̃s iš inf. vèsti.
Šaltinis:
Olander 2009, 104

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas