Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žakė, išsiręžti, vikruolis, kaima, išmaitinti, kvaldėtis, tiltas, laupyti, talokas, skultas, kruvinti, kruvinu, bran(k)tas, pažulnus, pūtis, vetušas, ragana, manglyti, lemgvas, angus, mauma, gesti, gramzdinti, sausvėjis, kuokštas, slenas.

Antraštė:

žãkė

Straipsnelis:

žr. džekė

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 102

Antraštė:

žãkė

Straipsnelis:

žẽkė, žãkė ‘puskojinė’, plg. Rytų Prūsijos vok. zōk, žōk ‘t. p.’ (Alm 150; FrnW 1296). Vokiečiai žodį gavo iš lotynų kalbos, plg. lo. soccus ‘toks lengvas apavas’, į kurią jis atėjo iš graikų kalbos, plg. gr. σύκχος ‘t. p.’. Graikiškas žodis kildinamas iš Rytų kalbų, galimas daiktas, iš frygų kalbos (Kluge 713; Klein 1467). Žodis paplitęs šiaurinėje bei vakarinėje Žemaičių dalyje (Vaičiulytė 124; LKŽ K). Randamas kai kuriuose žodynuose (K 515, 518; N 538, 541; KŽ 2727, 2736). Dar žr. džẽkė. Šį skolinį turi bendrinė latvių kalba, plg. la. zeķe ‘kojinė’ (Sehwers 162, 240; ME IV 703; LVV 871). Jis paplitęs kitose germanų kalbose, plg. da. sok, šv. socka, ol. sok, ang. sock. Germaniškos kilmės yra suomių succa ‘t. p.’. [Vaičiulytė, Klaipėdos šnektos žodynas, VU diplominis darbas, vad. V. Vitkauskas, V., 1977.]

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 113