Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiauna, vėti, dotas, dotalas, protauti, lupsna, kuinas, kuina, gimbė, grąžlys, purė, spardyti, kirkyti, abu, -i, saugoti, skarda, grodas, dilda, ganytojas, rėtis, šaka, vakaruoti, šiurgždus, būtis, daugi, daugia, lakmena, lekmenis, kuoka, arškėtis, plūgas, pergniauža, kibėti, smakras.

Antraštė:

žiauna

Straipsnelis:

žr. gelmenis

Šaltinis:

Дадашев 1968 (1971), 220–221

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

Kad ankstesniuose ide. dialektuose buvo kitokių valgymo proceso reiškimo būdų, skirtingų nuo *ed- šaknies, rodo situacija tocharų kalboje. Toch. A sg. 1a. v. śvām giminiškas bažn. sl. ЖВАТИ, plg. bulg. прежи́вам, slov. prežívati ‘kramtyti’, s. č. žváti, le. žuć, a. luž. žwać, r. жевать, la. žaunât ‘greitai ir godžiai valgyti’, ‘daug valgyti’, ‘lėtai valgyti’, žaũnas ‘žiaunos, žandikauliai; nasrai’; lie. žiáuna ‘žandikaulis’ (trm.), žiáunos ‘žandikauliai’ (Būga 1961, III, 659), s. v. a. kiuwan ‘kramsnoti’.

Šaltinis:

Иванов 1981, 184

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

Su indoeuropiečių veiksmažodinių kamienų su ilgaisiais balsiais pasikeitimu susijęs ir išsirutuliojimas veiksmažodžių tipo ide. *g̑y(e)w-eH-> toch. A, B śūwa- ‘valgyti’ (A śwātsi, B śwātsi) s. v. a. kiuwan ‘kramtyti’, sl. *žьvati, s. č. žváti, s. r. ЖЮЕТЬ, la. žaunât ‘greitai ir godžiai valgyti’, žaũnas ‘žandikaulis, žiaunos, nasrai’, lie. trm. žiáuna ‘žandikaulis’.

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 55

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

Tiriant alb. kalbos veiksmažodžio, reiškiančio ‘valgyti’ paradigmą, toch. kalbos faktai yra vertingi. Toch. kalba esamąjį laiką pasidaro iš v. A śwām ‘valgau’, B śuwam, kuris giminiškas su bažn. sl. ЖВАТИ, r. жевать, s. č. žváti, la. žaunât ‘greitai ir godžiai valgyti’, žaũnas ‘žiaunos, žandikaulis’, lie. žiáuna ‘žandikaulis’, žiáuna ‘žandikaulis’, s. v. a. kiuwan ‘gromuliuoti’.

Šaltinis:

Иванов 1979, 60

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

[Kai kurie trm. faktai patvirtina spėjimą (taip galime juos interpretuoti), kad dar ide. bendrumo laikais egzistavo bendros izoglosos bl., sl. ir kai kurioms s. europiečių bei anatol. ir toch. kalboms (taipogi gr. kalbai, i.-ir. kalbos lieka nuošalyje:] Su ilgu balsiu besibaigiančių ide. veiksmažodžių kamienų pertvarkymu siejasi veiksmažodžių raida – ide. tipas *g̑y(e)w-eH-> toch. A, B śūwa- ‘valgyti’ (A śwātsi, B śwātsi) s. v. a. kiuwan ‘grumuliuoti’, sl. *žьvati, s. č. žváti, s. r. ЖЮЕТЬ, la. žaunât ‘greitai ir godžiai ėsti, ryti’, žaũnas ‘žiaunos, žandikaulis, gerklė’, lie. trm. žiáuna ‘žandikaulis’. Kad žodžių, pavyzdžiui, la. zaũnas ‘žiaunos, žandikaulis’, reikšmė kiek pakitusi, tai atsitinka įsigalėjus naujai leksemai, reiškiančiai ‘dantis’: toch. A kam, la. zobs (ir kt. pavyzdžiai).

Šaltinis:

Иванов 1986 (1988), 55

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

žr. burna

Šaltinis:

Karaliūnas 1970d, 206

Antraštė:

žiaunà

Straipsnelis:

žr. žiaunė

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 13

Antraštė:

žiáuna

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o- prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Sl. *žьva̋ti, žȋjǫ AP c ‘kramtyti’ (bžn. sl. žьvati, žije-, r. bžn. sl. žьvati, žuju, r. ževát̕, žujú, s. č. žváti, žuju). Ide. prez. *g̑i̯éuH-ti / *g̑i̯uH-énti (LIV, 168): toch. B prez. V śuwam, toch. A śwāṣ ‘valgo’; germ. *kewwan ‘krmatyti’ (s. v. a. kiuwan). Jei lie. žiáuna AP 1, la. žaũnas ‘t. p.’ (bulg. žúna ‘lūpa’) laikomas bl.-sl. veiksmažodiniu vediniu (Smoczyński 2003, 103), vadinasi, sl. *sjū-je-, zjuv-ā pakeitė paradigmą formomis su pamatiniu laipsniu (prez. *źi̯āu-i̯e/o-, inf. *źi̯ū-tei-, aor. *źi̯uu̯-ā-). Lie. žiáuna pastovumas patvirtintų bl.-sl. pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 207