Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žiñčius
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] „Dvasininkas“ turi kelis pavadinimus. Dlugošas pateikia lietuvių šventiko pavadinimą zincz (a sacerdote qui eorum lingua Zincz appellabatur), kuris panašus į lie. ziñcius ‘žinovas; žynys’ nomen agentis iš pa-ži̇̀nti; vėlesnės kronikos zincz pakeitė į znicz ir klaidingai susiejo šį žodį su ‘šventa ugnimi’, iš čia le. znicz ‘specialiame inde deganti ugnis’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 233

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas