Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žirgas, pliūgas, žuobris, ūmus, žysti, ūkininkas, raistas, papeikimas, niauroti, veisti, skriesti, žirgsnia.

Antraštė:

ži̇̀rgas

Straipsnelis:

[Kad po 431 pr. sirgis turi būti, įrodo jo lietuviškojo atliepinio reikšmė: ži̇̀rgas ‘Roß’: kãro žirgas…] (išnaša).

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 309

Antraštė:

žirgas

Straipsnelis:

Lie. žirgas, la. zirgs, pr. sirgis (: lie. žergiu, žergti).

Šaltinis:

Buck 1949, 168

Antraštė:

ži̇̀rgas

Straipsnelis:

sirgis (su z-) E. 430 ‘Hengst, eržilas’ : ži̇̀rgas, la. zir̂gs, apie tai ME s. v. zir̂gs su liter.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 306

Antraštė:

žirgas

Straipsnelis:

[Nors Urbučio kritikuotas, neatmeta galimybės, kad lie. žirgas gali būti kilęs iš mongolų kalbos ažirga]

Šaltinis:

Šišmanas 1989, 178

Antraštė:

ži̇̀rgas

Straipsnelis:

Naujas tik baltų kalboms būdingas arklio pavadinimas – lie. ži̇̀rgas, la. zir̂gs, pr. sirgis. Dauguma tyrinėtojų (Leskynas, Trautmanas, Hirtas, Tomsenas, Būga) lie. ži̇̀rgas sieja su lie. žir̃gti, žer̃gti, plg. žir̃gis ‘kryžminis kumeliukas ant stogo’. žir̃gės, žir̃giai ‘dvišakas medis kailiui užmauti ir džiovinti; arklys dobilams, šienui džiovinti’. Sabaliausko , lie. ži̇̀rgas, pr. sirgis, la. zir̂gs, turint galvoje, kad pirminė jų reikšmė galėjo būti ir ‘eržilas’, būtų galima mėginti sieti su s. isl. graðr ‘nekastruotas’, graðungr ‘veislinis jautis, bulius’, grieðjungr, o vietoj pr. sirgis galėjo būti *zirgas (kaip *dveigas : dveigỹs).

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 154

Antraštė:

ži̇̀rgas

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžti, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradus baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbų raidoje.] Arklys. Senas ide. pavadinimas – *ek̯̑-. La. zir̂gs kartu su lie. ži̇̀rgas ir pr. sirgis ‘eržilas’ yra naujadaras, neturintis patikimos etimologijos.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 226

Antraštė:

žìrgas

Straipsnelis:

Jotvingių zirgo ‘arklys’, plg. lie. žìrgas, la. zir̂gs, pr. sirgis ‘eržilas’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 82

Antraštė:

žìrgas

Straipsnelis:

žr. pienas

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:

žìrgas

Straipsnelis:

Lie. žìrgas kilmės naujojo aiškinimo, pateikto S. Šišmano, kad tai esąs skolinys iš mongolų ažirγa ‘eržilas’, plg. slavų skolinius iš tiurkų ajγïr – s.-kr. àjгӣр ‘eržilas’, bulg. trm. айгъ̀р ‘t. p.’, le. ogier ‘t. p.’, negalima laikyti patikimu. Kad iki šiol neaptikta nė vieno betarpiško skolinio iš mongolų kalbos, veikiausiai nėra atsitiktinumas. Ir tada, kai LDK ribojosi su Aukso Orda, lietuvių ir mongolų tautos buvo skiriamos slavų (be to, pačioje Ordoje, matyt, buvo ne mongolų, o totorių etninė persvara). Lie. žìrgas kildinimui iš mong. ažirγa ‘eržilas’ pastoja kelią fonetiniai sunkumai. Nesuprantama, kodėl tas žodis, pereidamas į lie. kalbą, turėtų netekti pradžios balsio (įsivaizduoti išnykus pačioje mong. kalboje irgi, rodos, nėra kaip – juk jį tebeturi ir dab. mong. азарга ‘eržilas’). Kildinimas dar griežčiau atmestinas, nes lie. žodis turi atitikmenų kitose bl. kalbose, plg. pr. sirgis ‘eržilas (išdaris?)’, la. zirgs ‘arklys’ (jei pastarasis būtų išplitęs iš lie. kalbos, turėtų ž-).

Šaltinis:

Urbutis 1972b, 108

Antraštė:

žìrgas

Straipsnelis:

Suomių kalbos baltizmuose esama ir priešakinio vokalizmo variantų: suom. härkä ‘jautis’ iš *šarka / *šärkä < bl. *žargā (kitas vokalizmo laipsnis lie. žìrgas).

Šaltinis:

Liukkonen 1994, 90

Antraštė:

žìrgas

Reikšmė:

Roß

Straipsnelis:

Prūsijos vietovardį Sircoy galima interpretuoti kaip zirgai, t. y. nom. pl. nuo pr. sirgis Ev 430 (vietoj 431!) ‘Kampferd’, plg. lie. žìrgas ‘Roß’.

Šaltinis:

Smoczyński 1989c, 193