Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: Lietava.

Antraštė:

Lietavà

Straipsnelis:

Upėvardis Lietavà buvo sudurt. ž., sudarytas iš dalyvio lieta ir daiktavardžio *ava, senovėje reiškusio ‘upė, šaltinis’, plg. s. i. aváni- ‘upės vaga, upė’, avatáh ‘šulinys’, la. avots ‘šaltinis’, s. isl. aurr ‘vanduo, drėgmė’, s. ang. ēar ‘banga, jūra’, gr. ἄν-αυρος ‘be vandens’. Pirmasis jo dėmuo formaliai atitinka būt. k. l. dalyvį lieta, sudarytą iš veiksmažodžio lieti, o eidamas pažyminiu *lieta ava, suaugo į sudurt. ž. lietava, kur ava vėliau imtas suvokti kaip priesaga (plg. Sãmė / Samavà; Latavà // Lãtupis (ava = upis). Lietavà kilo iš fiziografinio termino *lieta ava ‘išsiliejančioji upė’.

Šaltinis:

Kuzavinis 1967a, 136–137