Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dūlėti, ketira, pašinas, liaukos, tėtis.

Antraštė:

dūlė́ti

Straipsnelis:

žr. dūlis

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 388–389

Antraštė:

dūlė́ti

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. -дулаваты: адулаваты ‘sutrešęs, sudūlėjęs; iškaršęs, silpnas, liguistas’ Stankevičius К IV 174 susijęs su r. trm. дуле́ть ‘trešti, pūti’, дуле́лый ‘sutrešęs’, paprastai laikomais pačių slavų žodžiais, tos pat šaknies, kaip ir r. дуть ‘pūsti’, žr. Fasmeris ЭСРЯ I 551. Tačiau tos šaknies žodžiai su formantu l slavų kalbose šiaip neturi su trešimu susijusių reikšmių (plg. kad ir slovk. trm. duliet’ ‘riebėti, brinkti, pusti, storėti’ ir kt.), būdingų lietuvių kalbos žodžiams, plg. dūlė́ti (dulė́ti ) ‘trešti, pūti; senti, menkėti’, dùlti ‘trešti’, dū́lis, dūlỹs, dū́lià ‘supuvęs medis, puvėsis, puveklis; senas, sunykęs, silpnas žmogus; dūmai, dujos’ ir kt., tad įtarimas, kad minėti tarminiai baltarusių ir rusų žodžiai galėtų būti svetimos įtakos padarinys, vertas dėmesio ir svarstytinas. Šios šeimos baltiškų žodžių randama suomių kalbose, žr. Frenkelis LEW 109.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 57

Antraštė:

dūlė́ti

Reikšmė:

lėtai irti; palengva degti, smilkti, pamažu virsti dūliu, dulkėmis, trūnyti; palengva degti, smilkti ir kt.

Straipsnelis:

Šio veiksmažodžio atitikmenys kitose kalbose: la. dũlêt, -ẽju, r. dial. дулéть ‘degti, rusėti; pūti, dūlėti’, prasl. *dulěti. Le. dulić ‘rūkti, rūkyti’ atitinka lie. dū̃lyti (-inti) ‘1. tr., intr. J rūkyti, smilkyti (bites), pamažu eiti, kiūtinti, styrinti’, kuris yra priesagos vedinys iš lie. dūlė́ti, dūlė́ja / dū̃la / -i / -ia, -ė́jo, dulė́ti, dulė́ja / dùla / -i, -ė́jo. Veiksmažodžio dūlė́ti (dulė́ti) esamojo laiko a kamieno forma veikiausiai yra nauja, atsiradusi kitų panašios reikšmės veiksmažodžių pagrindu [6. pvz., dulkė́ti, dùlka, -ė́jo (dùlkti, -sta, -o; dùlkė : la. duļķes ‘drumzlės, nuosėdos’ : duļķis ‘dumblas’, duļķains ‘drumzlinas, drumstas’)] (plg. dar priesaginį la. dũlêt, -ẽju, -ẽju ‘[bites] dūlyti, rūkyti’). Šaknis bl.-sl. *dū̆l- turi vedinių ir kitose indoeuropiečių kalbose: s. i. dhuliḥ ‘dulkės’, dhūlikā, lo. fūligo ‘suodžiai’ (< *dhūligo).

Šaltinis:

Jakulis 2004, 122; 135

Antraštė:

dulė́ti

Reikšmė:

превращаться в порохно, перегнивать в россыпь (о дереве); тлеть, куриться

Straipsnelis:

žr. dulti

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 268

Antraštė:

dūlė́ti

Reikšmė:

тлеть, истлевать, трухляветь, гнить, загнивать…

Straipsnelis:

žr. dūlis

Šaltinis:

Каралюнас 1988-1996 (1997), 272