Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dūlėti
.
Rezultatai
Antraštė:
dūlė́ti
Straipsnelis:
žr.
dūlis
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 388–389
Antraštė:
dūlė́ti
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br.
-дулаваты
:
адулаваты
‘sutrešęs, sudūlėjęs; iškaršęs, silpnas, liguistas’ Stankevičius К IV 174 susijęs su r. trm.
дуле́ть
‘trešti, pūti’,
дуле́лый
‘sutrešęs’, paprastai laikomais pačių slavų žodžiais, tos pat šaknies, kaip ir r.
дуть
‘pūsti’, žr. Fasmeris ЭСРЯ I 551. Tačiau tos šaknies žodžiai su formantu
l
slavų kalbose šiaip neturi su trešimu susijusių reikšmių (plg. kad ir slovk. trm.
duliet’
‘riebėti, brinkti, pusti, storėti’ ir kt.), būdingų lietuvių kalbos žodžiams, plg.
dūlė́ti
(
dulė́ti
) ‘trešti, pūti; senti, menkėti’,
dùlti
‘trešti’,
dū́lis
,
dūlỹs
,
dū́lià
‘supuvęs medis, puvėsis, puveklis; senas, sunykęs, silpnas žmogus; dūmai, dujos’ ir kt., tad įtarimas, kad minėti tarminiai baltarusių ir rusų žodžiai galėtų būti svetimos įtakos padarinys, vertas dėmesio ir svarstytinas. Šios šeimos baltiškų žodžių randama suomių kalbose, žr. Frenkelis LEW 109.
Šaltinis:
Urbutis 1969a
, 57
Antraštė:
dūlė́ti
Reikšmė:
lėtai irti; palengva degti, smilkti, pamažu virsti dūliu, dulkėmis, trūnyti; palengva degti, smilkti ir kt.
Straipsnelis:
Šio veiksmažodžio atitikmenys kitose kalbose: la.
dũlêt
, -
ẽju
, r. dial.
дулéть
‘degti, rusėti; pūti, dūlėti’, prasl. *
dulěti
. Le.
dulić
‘rūkti, rūkyti’ atitinka lie.
dū̃lyti
(
-inti
) ‘1. tr., intr. J rūkyti, smilkyti (bites), pamažu eiti, kiūtinti, styrinti’, kuris yra priesagos vedinys iš lie.
dūlė́ti
,
dūlė́ja
/
dū̃la
/ -
i
/ -
ia
, -
ė́jo
,
dulė́ti
,
dulė́ja
/
dùla
/ -
i
, -
ė́jo
. Veiksmažodžio
dūlė́ti
(
dulė́ti
) esamojo laiko
a
kamieno forma veikiausiai yra nauja, atsiradusi kitų panašios reikšmės veiksmažodžių pagrindu [6. pvz.,
dulkė́ti
,
dùlka
, -
ė́jo
(
dùlkti
, -
sta
, -
o
;
dùlkė
: la.
duļķes
‘drumzlės, nuosėdos’ :
duļķis
‘dumblas’,
duļķains
‘drumzlinas, drumstas’)] (plg. dar priesaginį la.
dũlêt
, -
ẽju
, -
ẽju
‘[bites] dūlyti, rūkyti’). Šaknis bl.-sl. *
dū̆l-
turi vedinių ir kitose indoeuropiečių kalbose: s. i.
dhuliḥ
‘dulkės’,
dhūlikā
, lo.
fūligo
‘suodžiai’ (< *
dhūligo
).
Šaltinis:
Jakulis 2004
, 122; 135
Antraštė:
dulė́ti
Reikšmė:
превращаться в порохно, перегнивать в россыпь (о дереве); тлеть, куриться
Straipsnelis:
žr.
dulti
Šaltinis:
Каралюнас 1988-1996 (1997)
, 268
Antraštė:
dūlė́ti
Reikšmė:
тлеть, истлевать, трухляветь, гнить, загнивать…
Straipsnelis:
žr.
dūlis
Šaltinis:
Каралюнас 1988-1996 (1997)
, 272
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas