Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: degti, lakus, baladoti, bambalas, baudinti, spulenti, burvis, dirti, deru, dyriau, irštva, brizgilas, duoslus, vėjas, gužėti, bambti, žultis, svirsnis, šutvininkas, vaikščioti, rekešys, stungis, įtaiga, atsikvėsti, skėtronas, pobūvis, skerdžius, skrumstus, kuzas, šiupti, kiek, pažagas, sėbras, pirka, ešooklė, gaužė.

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

[Visi sutinka, kad toch. kalbos afrikatos c [tſʼ] bei ts dažniausiai būna susiformavusios vėliau, iš dantinių priebalsių, kuriuos paprastai atspindi toch. t. Kad toch. ts kilusi iš dantinio priebalsio, paliudija šios aiškios etimologijos:] toch. A B tsäk- ‘degti, liepsnoti’ : skr. dah- ‘t. p.’, gr. θέπτανος ‘uždegtas’, τέφρα ‘pelenai’, lie. dègti ‘liepsnoti’ akivaizdžiai liudija, kad toch. afrikata gali atspindėti ide. *dh-.

Šaltinis:

SHLHL, 30

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Alb. dh- iš ide. *dh-, buvusio prieš balsį: alb. dhes (dhez) ‘uždegu’ < *dhogᵘ̯hei̯ō (plg. Pedersen, Albanesische Texte mit Glossar, 1895, 54: u dhez) greta n-des, lie. degù.

Šaltinis:

Cimochowski 1950, 241

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

žr. dagas

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 193

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Toch. B *tskän- ‘žymėti, apibūdinti’ part. praet. forma tsetskäññu. Šis veiksmažodis, turimas preterito kamieno -ññ- forma (plg. Kr.-Th., Elem. I, 1960, 253), susisieja su ide. *dheghᵘ̯- ‘degti’ : skr. dáhati, lie. degù, lo. fovēre ‘šilti’, gr. τέφρα ‘(karšti) pelenai’ ir t. t. bei taip pat toch. AB tsäk- ‘degti’. Reikšmė ‘žymėti, apibūdinti’ remiasi reikšme ‘(vok.) bandmarken’, plg. dab. persų daγ ‘degimas, šilimas’, balōči daḫtʿa ‘gebrandmarkt’ (dėl iranėnų formų, plg. Mayrhofer, Etymologisches Wörterbuch des Altindoarischen, II, 1957, 39 ir 29). Formą *tskän-, kaip ir AB tsäk-, reikia kildinti iš tos pačios ide. formos *dheghᵘ̯-.

Šaltinis:

Windekens 1976, 534

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Toch. A tsäk-, tsak-, B tsäk-, tsek- ‘degti’ su formomis: A praes. act. tsäkseñc, med. tsäknäṣtr, praet. med. tsakät, B praes. act. tsaksau, praes. med. tsäksemane, praet. act. tsekär, med. tseksamai. Jau Meillet, MSL 1914, XVIII, 24 nurodė jo giminystę su skr. dáhati, lie. degù, lo. fovēre ‘šilti, šildyti’, gr. τέφρα ‘(karšti) pelenai’ ir t. t. Toch. AB tsäk- < ide. *dheghᵘ̯- (su *ghᵘ̯ > ç prieš ide. *ī opt. med. formoje tsçī̆trä, plg. Van Windekens, Orbis 1969, XVIII, 494); A tsak-, B tsek- (preterito kamienas) < ide. *dhēghᵘ̯-. Taip pat žr. AB tsāk- ‘šviesti, žibėti’, B tsāk- ‘kąsti, durti’ ir B *tskäh- ‘ženklinti, apibūdinti’.

Šaltinis:

Windekens 1976, 526

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Gr. τέφρᾱ, jonėnų -ρη f. ‘pelenai’ […]. Anot M. Leumanno, Kleine Schriften, 184, žodis galėjo būti senas būdvardis su κόνις. Anot Collitz, BB 1879, III, 321, žodis taip pat yra susijęs su šaknimi *dhegʷh-, reiškiančia ‘deginti’, plg. skr. dáhati, av. dažaiti, lie. degù, toch. A tsäk-, B tsak- ir t. t. Lo. k. yra kauzatyvas su o foveō ir su sunkiai paaiškinamu balsiu a fauīlla ‘pelenai’, plg. Ernout-Meillet s. u. u. Graikų kalboje įprasta gretinti su Hes. glosa θέπτανος, tačiau žr. s. u.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (1), 1112

Antraštė:

dègti

Reikšmė:

brenne, zünde an

Straipsnelis:

[Dabartinės alb. kalbos priebalsis z etimologiškai aiškinamas šešeriopai. Tik pirmuoju ir trečiuoju būdu kildinamas alb. z gali būti žodžio pradžioje:] 2. alb. z < ide. gᵘ̯(h) prieš priešakinės eilės balsį: ndez ‘uždegu, užkuriu’ balsių kaita siejasi su djeg ‘deginti, sudeginti’: s. i. dáhati ‘sudegintas, sudegęs’, lie. degù ‘brenne, zünde an’, gr. τέφρα ‘pelenai’, lo. foveo ‘šiluma’, air. daig ‘ugnis’ ir t. t.

Šaltinis:

Çabej 1972, 140

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

S. B. Bernšteinas savo straipsnyje («К этимологии прасл. *degъtь ‘pix, axungia’» – kn.: Езиковедски проучвания. В чест на акад. В. Георгиев. По случай 70 години от рожден. му. София, 1980) pritaria Zubato, Fasmerio, Sławskio minčiai, kad sl. *degъtь esąs baltiškos kilmės, nes ši sl. leksema piet. slavų ir serbų-lužicų kalbose nefiksuojama. Be to, sl. kalbose *degъtь yra izoliuota leksema, kai analogiški baltų vediniai pasižymi plačiais darybiniais lizdais. Ir pagaliau, Bernšteino nuomone, pokytis *dhegᵘ̯h- > *deg- įvykęs ankstyvuoju prasl. kalbos periodu (dar neišsiskyrus tarmėmis). Mūsų akimis žiūrint, šie samprotavimai netgi labai verti dėmesio, tačiau nekliudo sl. *degъtь ir lie. dègti, degùtas, degùtis ‘derva’ laikyti genetiškai giminiškais (ЭССЯ IV, 204–205; V, 205). Izoliuoti sl. vediniai (s. r. dehna ‘piktoji dvasia, velnias’, č. dahneti ‘smilkti’, s.-kr. dagal ‘riebalai iš kaulų’) – tai ikiasimiliacinės būklės ir ide. *dhegᵘ̯h- atspindžių tarmėse pėdsakai. Toks etimologizavimas, Bernšteino požiūriu, netaikytinas slov. degati koga ‘erzinti, apkalbinėti (ką nors)’, s. serb. degba ‘barnis’. Greičiausiai, slov. degati giminiškas ne ide. *dhegᵘ̯h- tęsiniams [163] (taip mano Bezlajus), o siejasi su č. dial. džignút, ukr. дьóгнути ‘durstelėti, diegtelėti’, bulg. дъ́гна ‘randas’, kurie giminiški lie. díegti, dýgti (ЭССЯ V, 205).

Šaltinis:

Куркина 1981 (1983) b, 163–164

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Lie. degti, la. degt, skr. dah-, av. dag-; čia taip pat sl. formos su asimiliacija iš *deg- į *geg- (r. izgaga ‘rėmuo’) iš kur žeg-, s. sl. žĕsti, žegą ir t. t., alb. djégë, toch. tsäk- ‘degti’ < ide. *dhegʷh-.

Šaltinis:

Buck 1949, 75

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Pr. *deg- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Degawiten, Dagewitten, Dexen, Deygune, Dygune ir kt. Siejama su lie. dègti, la. degt, dȩga ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 313–314

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

Jotvingių degt ‘deginti, degti’, plg. lie. dègti, la. degt, galbūt pr. dagis ‘vasara’.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 71

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

žr. dagus

Šaltinis:

Vanags 1994, 34–35

Antraštė:

dègti

Straipsnelis:

žr. samtis

Šaltinis:

Vijūnas 2009, 100–104