Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gauras, baranka, derktas, alsdokas, javas, blandus, draskyti, atkarpa, burtikas, alkti, aitra, dubti, gamakas, geventi, burokas, blaisvas, kemsas, aitrus, gaidys, darymas, kirkuoti, gardis, kilbas, dubus, duoras, aukoti, klagoti, gumba, karkalis, gorė, byskupas, burulis, dveigys, jau, garma, dalybos, kkk, budukas, este, bredu, baisas, kapas, kirkis, kamis, daigotis.

Antraštė:

gaũras

Straipsnelis:

žr. gaurai

Šaltinis:

Eckert 1963, 888

Antraštė:

gaũras

Straipsnelis:

žr. gūrinti

Šaltinis:

Куркина 1970 (1972), 92–94

Antraštė:

gaũras

Straipsnelis:

žr. gverti

Šaltinis:

Топоров 1982 (1985), 128–131

Antraštė:

gaũras

Reikšmė:

stambus, šiukštus plaukas, gyvaplaukis

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 11–12

Antraštė:

gaũras

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 235–248

Antraštė:

gaũras

Reikšmė:

hair, down, tuft, flax fiber

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ū : *u kaita, Krooneno nuomone, n kamienų daiktavardžiuose atsiradusi pagal reguliarios kiekybinės *ī : *i kaitos analogiją. Tiesa, minėtajam atsiradimui įtakos galėjo turėti ir kitos kaitos, tokios kaip *ō : *a (pastaroji tęsia kiekybinę *ā : *a < ide. *eh₂ : *h̥₂, kuri turėjo egzistuoti iki pragerm. *ā ir *ō sutapimo). Be to, papildomas ir nepriklausomas postūmis *ū : *u kaitai atsirasti galėjo būti ir Dybo dėsnis, lėmęs tokį prieštoninį sutrumpėjimą: ide. *suHnús > pragerm. *sŭnuz ‘son’. Pagal šį dėsnį, pirminis mn kamienas be balsių kaitos su *-uH- šaknies pabaigoje turėjo reguliariai išvirsti į paradigmą su kiekybiniu *ū : *u abliautu. Šis reguliarus abliautas galėtų būti rekonstruojamas germanų žodžiui, reiškiančiam ‘thumb’, kuris pagal paliudytas formas s. vok. a. dūmo ‘thumb’ < *þūman- ir s. šv. þume ‘t. p.’ < *þuman- rekonstruotinas *þūmō, *þŭmenaz < *túH-mōn, *tuH-mén-(o)s. Taigi galima teigti, akd Dybo dėsnis sudarė papildomas salygas antrinei *ū : *u kaitai atsirasti. *ū : *u kaita būdinga ir ‘tuft’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *kūþō, *kuttaz ‘tuft’ kamieno variantai: 1. *kūtta(n)-: Bavarijos vok. kauzen ‘bundle of flax’, svabų kauzen ‘entangled thread’, vok. trm. kūz m. ‘ball of yarn, tangle’, kützche (demin.) ‘tuft of hair, bird’s crest’, Šveicarijos vok. kuuz m. ‘pelt wool, female bush, knotty hair’ (→ Šveicarijos vok. kuuzig ‘shaggy, hirsute’); 2. *kūddōn- arba *kūttōn-: s. vok. a. kūte f. ‘bunch of flax’, vok. Kaute f. ‘bundle of flax’; 3. *kuddan-: olandų kodde ‘tail’, ol. trm. kudden-tol ‘mixed up’, vid. vok. ž. kuddeken n. ‘small pile’; 4. *kutta(n)-: norv. dial. kott n. ‘small clew’, s. vok. a. chotzo ‘paenula, laena, birrus’, s. saksų kott m. ‘woolen rug, coat’ (= isl kot n. ‘waistcoat’, farerų kot n. ‘woolen vest’?), vid. vok. a. kotz(e) m. ‘woolen rag’ (→ vid. vok. a. kotzeht ‘shaggy’), vok. Kotze ‘woolen cloth, rugged cloth’, dial. kotzen ‘knotty hair’, ang. cot ‘matted lock’, cot-gare ‘refuse wool’ (→ cotted, cotty ‘matted, entangled’). Etimologiškai, visos šios formos galėtų būti rekonstruotos kaip s. isl. šaknies kárr m. ‘curl’ (< *gouero-) *ton-plėtinys. Plg. norv. dial. kaure m. ‘curl, lock of wool’, kaur n. ‘fine, curly wool’, lie. gaũras m. ‘hair, down, tuft, flax fiber’ < *gouro-, vid. air. gúaire ‘hair’ < *gourio- ir Av. gaona- n. ‘hair’ < *gouno- (plg. Pokorny 393–398).

Šaltinis:

Kroonen 2011, 267–268, 275–277