Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gausti, stilbti, laka, jemeslis, solymas, stembras, vaitas, kurnas, -a, skyryba, jaš, klodas, mat, kūpuoti, grūsti, grūdžia, patisas, kerdžia, ankstinti, kiška, kašė, traknas, šviesus, miešti, dažad, drengti, dauburys.

Rezultatai

Antraštė:: gaũsti
Straipsnelis:: Gr. βοή f. ‘riksmas, klyksmas’. Paraleliai praes. βοάω ‘rėkti, šaukti, pakeltu balsu’. [182] Βοάω galėtų būti padarytas iš βοή. Tokių artimos reikšmės žodžių γοάω, μυκάομαι lyginimas greičiau leidžia manyti, kad kalbama apie deverbatyvą, o βοή galėtų būti iš veiksmažodžio. Apskritai etimologijai primenama skr. intensyvas jóguve ‘paskelbti’ ir t. t. bei baltų ir slavų grupė: lie. gaudžiù, gaũsti, s. sl. govorŭ ‘triukšmas’. Tačiau šie žodžiai gali būti sugretinti su γοάω. Ir galima manyti, kad βοάω buvo giminiškas su γοάω. Pastarasis žodis padarytas iš delabializuotos šaknies *gʷou- (plg. γογ-γύ-ζω) formos. Šios kombinacijos lieka neaiškios ir taip pat paprasta βοάω išvesti iš kamieno su b- žodžio pradžioje, turinčiu pamėgdžiojimo reikšmę, plg. *bu- žodžiuose βύας, βύκτης ir t. t.
Šaltinis:: Chantraine DEG I, 182–183

Antraštė:: gaũsti
Straipsnelis:: [Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų ir slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmannas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbo pagrindą.] gaudi̯eti ‘skambėti’: šis žodis, nors juo pavadinamas garsinis reiškinys, nesukelia onomatopėjinio įspūdžio, jeigu teisingas lyginimas su s. sl. govórъ. Šis veiksmažodis yra panašus į baltų-slavų vedinius su priebalsine [247] priesaga d: lie. gaudžiù [greta atskirai išlaikyto lie. gauju (Nesselmann)], kuris lyginamas su sl. *gǫdǫ (r. gudú, s. le. gędę). Pirminė baltų-slavų darybos rekonstrukcija negalima. Išplečiantis elementas d iškelia prielaidą, kad abejose kalbose pagrindas buvo esamojo laiko vediniai, t. y. šiuo atveju reikalą turėtume su paraleliais vediniai, nerodančiais bendro pamatinio darinio. Vis dėlto šaknis buvo paveldėta jau iš ide. prokalbės (s. i. gávate ‘skamba’, gr. γόος ‘rauda’ ir t. t.).
Šaltinis:: Safarewicz 1967, 247–248