Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dirti, dragės, baldyti, intė, seiti, grėbti, slankė, šis, lūpa, leketas.

Rezultatai

Antraštė:: dìrti
Straipsnelis:: [Nagrinėjamos baltų ir slavų kalbų šaknys su *r̥] […] Iš bendro pavyzdžių skaičiaus 11 šaknų turi etimologinių dubletų: […] 2) lie. dìrti, s. r. дьрть // lie. dùrti, la. dur̃t.
Šaltinis:: Авксентьева 1975, 45

Antraštė:: dìrti
Reikšmė:: lupti kailį
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžiai su uždarumos priebalsiu *t žodžio pradžioje:] 2.11. dravid. *teṟ- ‘plėšyti, sprogti, pjauti’ (tamil. teṟi ‘plyšti, sprogti’, kanad. tiṟi ‘(at)pjauti’, telug. tregu ‘plyšti, sulūžti’) ~ ide. *der- ‘plėšti, lupti, trūkinėti’ (s. i. dr̥ṇā́ti ‘trūkinėja’, s. ang. teran ‘lupti, plėšti’, lie. dìrti ‘lupti kailį’ Pokorny IEW, 206–209).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 321

Antraštė:: dirti
Straipsnelis:: Briukneris (Brückner A., Litu-slavische Studien I.) la. dìrât (comm.) ‘dirti odą’, lie. dirti laiko slavizmais, tačiau niekas nespiria manyti, jog minėti baltų žodžiai yra skoliniai.
Šaltinis:: Endzelīns DI I, 104

Antraštė:: dirti
Straipsnelis:: Žodžiai, žymintys sąvoką ‘dirti, lupti’, dažniausiai bendrašakniai su žodžiais, reiškiančiais ‘plėšti’, ‘valyti’, ‘skusti’ arba padaryti iš žodžių ‘kailis’, ‘oda’. Lie. dirti, la. dīrāt, s. sl. dĭrati, s.-kr. derati, č. dřiti, le. drzeć, r. dra, sdira; gr. δέρω (su δέρμα, δορά ‘oda, kailis’), visi < ide. *der-, matomos žodžiuose, reiškiančiuose ‘dirti’, ‘plėšti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 567

Antraštė:: dìrti
Straipsnelis:: Galime teigti, kad reikšmė ‘kailis, oda’ arba ‘odelė, kiautas, plėvelė, lukštas’ atsirado iš ‘mušti, kirsti, durti, laužyti; ravėti, kirpti’, t. y. ‘vienu ar kitu būdu atskirti dalį nuo visumos, skaldyti’ [85], plg. sl. dьrati, derǫ ‘(ap)lupti, apiplėšti’ giminiškas lie. dìrti, la. dìrât, dîrât ‘(ap)lupti’, s. i. dr̥ṇā́ti ‘trūkinėja, skeldėja’, av. dar- ‘durti’, gr. δέρω ‘nudirti’, δορά ‘oda, kailis’, kimr. darn ‘griežinėlis, dalis’, go. distarain ‘suplėšyti’, s. v. a. zëran ‘sugriauti’, alb. djerr ‘sunaikinu’. Čia priklauso r. дерь ‘skuduras, skarmalas’, дор ‘skiedra, skala, balana, plėšinys, gyvuliniai riebalai’ (Фасмер ЭСРЯ I 504–505, 529; Boisacq³ 178).
Šaltinis:: Петлева 1972 (1974), 85–86

Antraštė:: dìrti
Straipsnelis:: [A. Meillet] minimos dar dvi izoglosos, kurios būdingos ne vien armėnų ir baltų kalboms, plg. armėnų-baltų-germanų k. izoglosas: arm. kełel, lie. gélti, s. v. a. quelan, quāla ir arm. teṙel gretinimą su lie. dìrti ir gr. δέρω, ką galima pritaikyti ir kitoms kalboms, nors, kaip teigia Solta, „svarbūs pateiktos medžiagos atitikimai yra daugiausia tarp arm., germ., lie. ir slavų kalbų“ [Solta, Die Stellung des Armenischen, Wien, 1960, 266].
Šaltinis:: Bolognesi 1988, 5

Antraštė:: dìrti
Reikšmė:: schinden
Straipsnelis:: [Arm.] teṙem, teṙec̣i ‘nulupu kailį, nudiriu’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik I, Leipzig, 1897, 497; Walde Pokorny I, 797; Pokorny IEW, 206–210. Tos pačios šaknies yra s. i. dar- ‘sprogdinti, skildinti, eižinti’, dara- m. ‘plyšys, įtrūkis, skiltis’, […], gr. δερω ‘nulupu kailį, nudiriu’, […], go. dis-taíran ‘atplėšti (tr.)’, […], lie. diriù, žem. derù, dìrti ‘schinden’, s. bažn. sl. derǫ, dьrati ‘plėšti, draskyti, dirti’. Semantiškai susyja ypač arm., gr., lie., sl. kalbos. Formaliai reikia pasakyti, jog arm. teṙem su ṙ gali kilti tik iš formos *ters- […] [267], [plg.] slov. drasati ‘atskirti’ […] ir taip pat s. air. dorr, dorrach ‘šiurkštus, grubus, raižus, nelygus, [ang.] rough, harsh’.
Šaltinis:: Solta 1960, 266t.

Antraštė:: dìrti
Reikšmė:: lupti, plėšti; maukti; tvoti, mušti, plakti ir kt.
Straipsnelis:: S. sl. dьrati, derǫ, dereši ‘lupti, brėžti’, r. дрáть, дерý ‘lupti, dirti, plėšti’ (< prasl. *dirti, *derǫ) (: lie. dìrti, dìria, dýrė ‘lupti, plėšti; maukti; tvoti, mušti, plakti ir kt.’; dir̃ti, dẽra, dýrė; la. dìrât, -ãju ‘lupti, plėšti, dirti’) yra kilę iš tos pačios šaknies kaip ir semantiškai pakitęs veiksmažodis lie. derė́ti, dẽra / -i / -ia, -ė́jo ‘tartis, lygti; lažintis, tikti; augti, vešėti, duoti derlių’ : la. derêt, -u, -ẽju ‘t. p.’. Verb. ide. *der- : *dr̥ ‘plėšti, rauti, skelti’ > *der- : *dir-.
Šaltinis:: Jakulis 2004, 139

Antraštė:: dir̃ti
Straipsnelis:: [Aptariamos baltų-slavų izoleksos iš žemdirbystės sferos.] Ide. *der- ‘драть’, plg. sl. *dьrati zěm’ǫ, cělinǫ, novinǫ ~ lie. lauką dir̃ti ‘вспахивать поле’ (Būga I: 437; III: 144). Ankstyvosios žemirbystės terminą sl. *dorъ atitinka la. darījums ‘луг на раскочеванном месте’, toponimai Darījums, Darīmi (Прусск. яз. A–D: 301).
Šaltinis:: Куркина 2006, 160