Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: gudas, bengti, penktas, abejodumas, vytulas, baldė, rumžti, -skusti, aukauti, liauti, paliauti, strebulė, levonas, kuitis, tolydžiai, pjauti, vazanka, iek-, apmilvinti, virsti, kamanė, klibuoti.

Rezultatai

Antraštė:: gùdas
Straipsnelis:: Žmonių teigimu, gudaĩ (Šaltinių šnektoje Šalčininkų raj. taip vadinami vietiniai baltarusiai) – tai tie patys lietuviai prasčiokėliai, tik jau pamiršę savo protėvių kalbą, nebemokantys lietuviškai kalbėti.² [² […] šią tikrai gyvą to krašto žmonių lūpose lietuviško žodžio gùdas reikšmę […], mūsų nuomone, yra pamato pripažinti tikrąja, plg. lie. gudė́ti ‘imti kita tarme šnekėti’ – LKŽ III 693].
Šaltinis:: Grinaveckienė 1994, 114

Antraštė:: gùdas
Reikšmė:: rusas
Straipsnelis:: Piersono (Pierson W. Lit. Aequivalente für altpr. Wörter VII 581) nuomone, pr. vietovardžių sandas gudde ‘krūmas’ (plg. Lendegudien, Gudicus – iš Gerullis Apr. ON47; la. Gudenieki) giminiškas su lie. gùdkarklis ‘Sumpfweide’, gùdobelė ‘laukinė obelis’ ir gudnoterė ‘tokia mažųjų dilgėlių rūšis’. Trautmann 1910, 344 minėtą lie. gud- sieją su lie. gùdas Jušk. ‘paprastas, įprastas’ ir gùsti ‘įprasti, priprasti’. Dėl lie. gùdas ‘paprastas’ jau Jablonskis yra sakęs, kad tai, ko gero, esąs naujai pasidarytas žodis (ein erfundenes Wort). Piersono aiškinimas, kad lie. gùdkarklis reikštų karklą, kuris panašesnis į krūmą nei į medį (iš čia būtų gud- ‘krūmas’), nepatikimas, nes kar̃klas – tai krūmas, o ne medis. Aukščiau minėtų lie. dūrinių sandas gud- turbūt siejasi su gùdas ‘rusas’, plg. la. krìevābuols ‘agurkas (t. y. rusiškas obuolys)’, [392] la. vìlkâbele ‘Kreuzdorn (t. y. vilko obelis)’. Kas neturėjo vertės, buvo priskiriama rusui, vilkui ar šuniui.
Šaltinis:: Endzelīns DI III (2), 392–393

Antraštė:: gùdas
Reikšmė:: baltarusis
Straipsnelis:: gudde E. 587 ‘krūmas’ : vietovardžiai Lendegudien [ir kt.]. Piersonas [AM VII 581] šį pr. žodį sieja su lie. gùdkarklis ‘Sumpfweide’, gùdobelė ‘laukinė (miško) obelis’, gudnoterė ‘tam tikra mažoji dilgėlė’. Trautmann 1910, 344 teigia, esą šis lie. gud- siejamas su lie. gùdas Jušk. ‘paprastas’. Tačiau gana tikėtina (jau Jablonskis užsimena, kad gùdas ‘paprastas’ esąs sugalvotas žodis). Minėtą dūrinio sandą gud- reikėtų sieti su lie. gùdas, plg. la. krievābuols ‘agurkas’. Perdėm abejotinas Lioventalio WuS XI 58 teiginys, esą pr. gudde (pagrindine reikšme ‘tankynė’) galįs būti giminiškas su s. v. ž. cot ‘grobes Wollzeug’ ir kt.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 225

Antraštė:: gùdas
Straipsnelis:: Pr. gudde ‘krūmas’, ‘miškas’ jau Pierson AM 7, 1870, 581 ir Nesselmann Thes. 1873, 57 siejo su tokių composita kaip lie. gùdkarklis, gudnóterė, gùdobelė ir kt. pirmuoju dėmeniu. Vėliau buvo nurodoma gùdbarštis, gudbarzdžiai, gùdažolė ir kt. Trautmannas Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 344 pareiškė nuomonę, kad gud- gali būti susijęs su lie. gùdas ‘paprastas’ LKŽ III, 392 gùdas ‘prityręs, įgudęs; paprastas, įprastinis; tikras’ (taip pat plg. gùdas ‘įpratimas’, ‘įgudimas’). Endzelynas gud- siejo su etnonimu gùdas ‘baltarusis’. Vadinasi, gud- rodė antruoju dėmeniu reiškiamos sąvokos netikrumą, falšyvumą. Ši samprata buvo patvirtinta tokiomis paralelėmis: la. krievabuols ‘agurkas’, es. wenekapsad ‘engrà’ ir pan. Tai buvo visiškai paremta Ekblomo Rakstu krājums 1959, 91-94. [328]
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 327–329

Antraštė:: gudas
Straipsnelis:: Lie. gudas vargu galėtų būti senas gotų pavadinimas, kaip yra manęs K. Būga ir kt. Abejoti K. Būgos nuomone verčia tai, kad lietuviai gudais vadina tautas arba net ir lietuvius, esančius rytuose ir pietryčiuose. [7 išn.: mums atrodo visai nepatikima R. Ekblomo nuomonė, kad gudas esąs kilęs iš skand. gute ‘Gotlando salos gyventojas, Gotländer’]. Lie. gudas gali būti baltiškos kilmės žodis, susijęs su lie. adj. gudas ‘prityręs, įgudęs; paprastas, įprastinis; tikrasis’. Iš pradžių šiuo vardu pagal kurią nors iš anksčiau išvardytų adj. gudas žymimų ypatybių galėjo būti pavadinta kokia viena bendruomenė, o vėliau jis galėjo būti išplėstas ir visiems pietuose ir pietų rytuose gyvenantiems baltams. Vėliau, tiems baltams suslavėjus, vardas gudas galėjo būti perkeltas ir baltarusiams ar pietų rytų lenkams.
Šaltinis:: Kazlauskas 1968e, 315

Antraštė:: gùdas
Reikšmė:: Rumex hydrolapathum
Straipsnelis:: Pr. gudde ‘pusch’/‘Busch’ < *gudē (Mažiulis 1, 420–421). Plg. lie. gùdkarklis ‘Sumpfweide’, gùdobelė ‘wilder Apfelbaum, Holzapfelbaum/Crataegus’, gùdnotrynė ‘Art Kleine Nessel’ (Fraenkel 1962–65, 174), gùdažolė & gùdas ‘Rumex hydrolapathum’ (Toporov 2, 328). Brückner (1925, 10–11) ir Otrębski (1950, 276) gretina pr. gudde su sl. *gvozdь ‘forest’ (Trubačev 7, 185–186), plg. Toporov 2, 323–330.
Šaltinis:: Blažek 2001b 39