Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: gurdus, šešulė, sartas, pliūšis, godlyvas, pareiga, garbanoti, moša, bobutuoti(s), apsibobutuoti(s), amatas, gę́šė, ikmynas, karieliai, voverykščia, tapyti, troškulys, uoglas, krūsnė, minžti, apalas, ūkti, šabalda, siaustinukai, narys, aitivaras, gabėta, dergėtuvas, šaukštas, pirmapradė, makenti, vaidinti, kaistra, žvangėti, kardentis, -dėjas, gromantas, kryluoti, melionas, švinas, kekeras, margas.

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

lėtas, nepaslankus, tylus

Straipsnelis:

gurdùs ‘lėtas, nepaslankus, tylus’. Greta kitų kilme susijusių žodžių jį Fraenkelis (p. 178) gretina su gr. βραδύς. Man atrodo, kad tikslus atitikmuo yra siūlomas lo. gurdus ‘duslus, kvailas, bukas, nerangus’. Ar vėliau gr. βραδύς pritiktų prie lotynų ir lietuvių žodžių, yra abejonių, nors Walde-Hoffmann I 627 nurodyti sunkumai nėra neįveikiami.

Šaltinis:

Pisani 1957, 301

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

palengva darantis, neskubantis

Straipsnelis:

[u-kamieniai būdvardžiai, dažniausiai deverbatyvai, yra, aiškus daiktas, protoide. laikus menantys dariniai, užfiksuoti dviejose kalbose:] gr. βραδύς ‘lėtas’, lie. gurdùs ‘palengva darantis, neskubantis’

Šaltinis:

Puhvel 1982, 181

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

silpnas, bejėgis

Straipsnelis:

žr. gurti

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 346–348

Antraštė:

gurdùs

Straipsnelis:

žr. gurlus

Šaltinis:

Urbutis 1997b, 239–240

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

saumselig, trödeln, langsam, einsilbig, wortkarg, wenig mitteilsam

Straipsnelis:

Sl. formoje *gъrdъ ‘proud, noble, pomp; arrogant, terrible’ (bulg. dial. grăd / gărd, grădyj, mak. grd, s.-kr. gr̀d [Vodice], gr̃d (Vuk), slov. gr̃d, slovk., č. hrdý, sorbų a. hordy, sorbų ž. gjardy, le. [XVI a. ir, pvz., Maz. dial.] gardy, šiandien hardy su h- dėl č. hrdý, br. hárdy, ukr. hórdyj, s. r. gъrdyi, grъdyi, gordyi, r. górdyj, dial. [Volog.] gordój, górdyj) sutapusios dvi ide. šaknys: *gʷr̥Hdʰ- […] ir *gʷr̥d-. Iš pastarosios kilę gr. (Il. etc.) βραδύς (> lo. bardus, jei ne skolinys iš etruskų); lo. gurdus (su refleksais romanų kalbose […]); valų brydd, lie. gurdùs ‘saumselig, trödeln, langsam, einsilbig, wortkarg, wenig mitteilsam’, la. gur̃ds (Fraenkel 1948–51, 76–77; paminėtinas ir Králiko bandymas [2000, 305–310] kildinti bl. formas iš ide. *gʷʰer- neatsižvelgiant į pavyzdžius su neaspiruotuoju labioveliariniu priebalsiu).

Šaltinis:

Blažek 2001a

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

saumselig, langsam

Straipsnelis:

Įprastai prasl. *gъrdъ yra gretinamas su lo. gurdus ‘stumm; dumm, tölpelhaft’, gr. βραδύς ‘langsam, träge’, lie. gurdùs ‘saumselig, langsam’ ir la. gur̃ds ‘ermüdet, müde, matt’ < *gʷer- ‘shwer’. Tačiau Karulis (I: 327) la. gur̃ds gretina su la. gurt, kuris siejamas: a) ide. *gew- ‘biegen, krümmen, wölben’ (Pokorny I 393); b) ide. *gʷher- ‘heiß, warm’ (Pokorny I 493). Priėmus antrą kilmės hipotezę kyla klausimas, ar šis aiškinimas tinka prasl. *gъrdъ, nes latvių reikšmė ‘matt, schwach’ netinka pirminei ‘karingai’ slavų būdvardžio semantikai; todėl remiant antrą hipotezę reikia ieškoti kitokio sprendimo. Slavų medžiaga semantiniam modeliui ‘heiß sein, brennen’ > ‘Erregung’ > ‘Zorn, Wut’ yra turtinga (dar plg. sl. *gorěti ‘brennen’). ‘Zorn, Wut’ semantika taip pat priklauso *gъrdъ šeimai (plg. s. r. gъrditi sę ‘wüten’). Manant, kad semantinis komponentas ‘Zorn, Wut’ prasl. *gъrdъ suteikia ne tik galimybę išdėstyti ide. *gʷher ‘heiß, warm’ reikšmes, bet ir numanomą žodžio semantiką aprašyti: ‘vor kriegerischer Wut brennend’ (dar plg. sl. *gorěti ‘brennen’, r. tarm. zagara ‘kühner Mensch’). Taigi siejant prasl. *gъrdъ su ide. *gʷher ‘heiß, zurück’, iškrenta iki šiol priimtas ryšys su lo. gurdus ‘stumm; dumm, tölpelhaft’, gr. βραδύς ‘langsam, träge’, galbūt kilusių iš ide. *gʷer- ‘schwer’. Prasl. *gъrdъ ir baltų formos yra šiuo atveju semantiškai atskiros, todėl gali būti, kad prasl. *gъrdъ, pritariant Etimologiniam slavų kalbų žodynui (ĖSSJa VII: 207), yra leksinės (proto)slavų naujovės.

Šaltinis:

Králik 2000, 308–309

Antraštė:

gurdùs

Reikšmė:

feeble, weak

Straipsnelis:

žr. girti

Šaltinis:

Young 2006a, 371–374