Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kérti.

Antraštė:

kérti

Reikšmė:

abfallen

Straipsnelis:

žr. karna

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 182

Antraštė:

kérti

Reikšmė:

atsilupti

Straipsnelis:

žr. kartis

Šaltinis:

Mažiulis 1975, 84–85

Antraštė:

kérti

Reikšmė:

knotis, luptis, atšokti, atkristi, [vok.] abfallen (ir pan. apie žievę)

Straipsnelis:

*karnā lytyje lie. karnà (4) ‘liepos ar kt. apatinė žievė, lunkas, [vok.] Bast’ kilo iš kérti ‘knotis, luptis, atšokti, atkristi, [vok.] abfallen’ (ir pan. apie žievę). Čia matyti šaknis *kerh- arba *kʷerh-, plg. sl. kora ‘žiebė’. Dėl kérti priegaidės jis vargiai sietinas su gr. κέρμα ‘atpjautas gabalas’ (ir gr. κείρω ‘pjauti’). Laringalo kokybė ir bl.-sl. kirčio vieta nenustatoma.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 182

Antraštė:

kérti

Reikšmė:

atknoti, atšokti (žievė nuo medžio)

Straipsnelis:

Prasl. *skorъ(jь) (s. sl. СКОРЪ ταχύς, bulg. скóро ‘greitai; nedelsiant; greitomis ką atlikti; neseniai’, s.-kr. skȍri ‘greitas; nesenas; netrukus laukiamas, tuoj įvyksiąs’, č. skarý, skůrý ‘greitas, vikrus, ankstyvas’, r. скорый ‘greitas, spartus (apie judesį), vikrus, miklus; (netrukus būsiantis) artimas; skubus, nedelsiamas (veiksmas)’, ukr. скор, скóрий ‘greitas’ [ir kt. sl. kalbų pvz.]) [45] kone be išimties siejamas su lie. skėrỹs ‘tiesiasparnių būrio, panašus į žiogą vabzdys’, s. v. a. scerôn ‘išdykauti, siausti, šėlti’, v. v. ž. scheren ‘skubėti’, v. v. ž. holt-schere ‘kėkštas’, gr. σκαίρω ‘šokti, šokinėti’ (Trautmann BSW, 263; Фасмер ЕСРЯ III, 654 ir kt. žodynai). J. Otrębskio (Studja indoeuropejskie, 1939, 183) siūlymas prasl. *skorъ(jь) sieti (manant sl. kalbose vykus metatezę) su vok. rasch, o Cupicos (Zupitza E., Etymologien, – BB 1899, XXV, 103, pastaba Nr. 1) su lie. spė̃riai ‘greitai, vikriai’ nėra įtikinamos. Aišku, kad minėtoji beveik įsigalėjusi prasl. *skorъjь etimologija ir savo semantika ir struktūros požiūriu yra patikima, nors atkreiptinas dėmesys, jog sl. kalbose neturime veiksmažodžių, ide. *(s)ker- ‘šokinėti’ tęsinių, todėl prasl. prolytė laikytina ide. vedinio (darinio) atspindžiu, tačiau artimų atitikmenų ide. kalbose neužfiksuota. Atsižvelgdami į prasl. *skorъjь struktūrą ir semantinę tipologiją galime pasvarstyti apie saitus su šaknimi *(š)čer-/*(s)ker- (< ide. *(s)ker-), kuriai, prisiminę jos tęsinius kitose ide. kalbose, galime rekonstruoti pirmykštę reikšmę ‘pjauti, kirpti, atskirti, atskelti, nulupti, nuplėšti’ (plg. lie. kérti ‘atknoti, atšokti (žievė nuo medžio)’, skìrti ‘atidalyti vieną nuo kito, dalinti’, s. i. kr̥ṇati ‘sunaikinti’, gr. κείρω ‘kirpti, trumpinti, nupešti, išnaikinti’, s. v. a. sceran ‘kirpti, nupjauti’ ir t. t. Pokorny IEW, 938). Sl. kalbų leksika liudija, kad adj. ‘greitas’ gali susiformuoti iš v., reiškiančio ‘pjauti, atskirti, aplupti, nudraskyti, nukirsti’ [46], plg. r. dial. задóрно ‘vikriai, greitai’: *derti, *dьrati [ir kt. sl. kalbų pvz.] (ЭССЯ V, 223); dar plg. lo. rapidus : rapere < *rep- ‘nuplėšti, nudraskyti’. Atrodo, kad *skorъjь pamatas [šaknis *(š)čer-/*(s)kor- yra tipiška veiksmažodinė šaknis] turėtų būti *e-vokalizmo veiksmažodis. Šio veiksmažodžio tęsiniu, nors ir pertvarkytos šaknies – antriniu -i̯-kamienu – galėtų būti prasl. *ščeriti [č. šteřiti ‘šieptis, rodyti dantis’, r. щерить(ся) ‘t. p.’ [ir kt. pvz.]. Palyginę sl. kalbų adj., prasl. *skorъjь tęsinių, reikšmes (‘greitas, vikrus, linkęs [kam nors], ūmus, greit supykstąs, žiaurus, neseniai buvęs, iš sykio atliekamas, būsiąs’) pamatysime, kad būdvardžio semantika tiesiogiai su veiksmažodžio semantika nesisieja, išskyrus ‘labai supykti’ ir ‘ūmus’ [47]. Mums atrodo, kad reikšmė ‘greitas’ veikiausiai susiformuoja taip: ‘pjauti’ → ‘pjaunantis, aštrus’ → ‘greitas’, plg. antrą šio proceso dalį, išlikusią kaš. ostri ‘aštrus’ ir ‘greitas’. Yra ir daugiau r. kalbos žodžių, patvirtinančių, kad lytys ‘nupjautas, bigas’ – ‘ūmus, karštas’ – ‘skubus, greitas’ semantiškai siejasi, o pirminė reikšmė ‘pjauti’ [...]. Remdamiesi čia išdėstytais dalykais, rekonstruojame darybiniam ryšiui tarp *ščerti – *skorъjь tokį reikšmės kitimą: ‘nupjauti, nulupti, aplaupyti’ → ‘nupjautas, aštrus, pjaunantis’ → ‘žiauri (žiema); ūmus, nekantrus, karštas’ → ‘greitas’ → ‘neseniai vykęs, buvęs’ ir ‘būsimas’.

Šaltinis:

Варбот 1988–1990 (1992), 44–47

Antraštė:

kérti

Reikšmė:

luptis

Straipsnelis:

žr. kurmis

Šaltinis:

Urbutis 1997a, 16–20