Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kadagys, skerdėti, maikstė, ligūstas, įsyn, kankorėžis, rakštas, ten, lepus, nugura, žmona, garbiniai, juosti, parvas, kolys, palatiškai, pasamonai, mielas, snopsoti, diegas, saikus, kerkužis, gubyti, plesnas, vežėčios, gunčė, briautis, -jasi, grieti, skalsus.

Rezultatai

Antraštė:: kadagỹs
Reikšmė:: Juniperus
Straipsnelis:: žr. kadagas
Šaltinis:: Топоров 1978 (1980), 163

Antraštė:: kadagỹs
Reikšmė:: Juniperus
Straipsnelis:: Lie. kadagỹs (Juniperus) atliepia pr. kadegis (E 609) (iš čia vo. Kaddig, kaš. kaduk), la. kadeģis (ME II 1316 laiko lituanizmu), kadȩgs, kadeķis ir kt. [160–163]. Bl. kalbose kadagỹs lyginamas su pr. -cod-is (pr. accodis ‘dūmtraukis, dūmtakis’). Savo ruožtu pr. -cod-is neabejotinai susijęs su sl. *kaditi, *kadi(d)lo, (plg. s. sl.) *čaditi, *čadъ ir pastarųjų tęsiniais. Bandymas čia prijungti gr. κέδρος, κέδρις, s. i. kadrù ‘rudas’, alb. em ‘smilkalai’ perdėm abejotinas [Pokorny IEW, 537; Liden E., IF 1904, XVIII, 491; Brückner A., IF 1922, XL, 149 ir kt. lit.] [164]. Nemaža finougriškos kadagio pavadinimo kilmės šalininkų (prieš tai manyta, kad finougrai pasiskolinę Juniperus pavadinimą iš baltų). Šiame ginčytiname dalyke nusveria tai, kad finougrų kalbose, kuriose lituanizmai nežinomi, yra panašių kadagio pavadinimų, plg. lyvių kadāg, gaDāg, estų kadakas, vodų (водский) kattag, suomių kataja, tarm. katava, karelų kadaja, vepsų kadaǵ, kadakpenzaz ‘kadugio krūmas’. Plg. dar komių kamm [165]. Semantinė kadagio pavadinimo motyvacija finų kalbose taip pat neaiški. Semantinės motyvacijos tipologijai verta dėmesio r. елéнец ‘kadugys’ ir arm. ełevin ‘kedras’ [žr.: Solta G. Stellung der Armenischen im Kreise der idg. Sprachen. Wien, 1960, 413].
Šaltinis:: Топоров 1978 (1980), 160–166

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Gr. cedros (κέδρος, Theoph HP. 3. 12. 3) Teofrasto buvo taikomas juniperus oxycedrus, o Dioskorido Sirijos kedrui (juniperus exelsa) pavadinti (Diosc. 1. 77). Šis spygliuočio pavadinimas aiškiai yra giminiškas su lie. kadagys, lo. catanus ‘kadagys’ ir su s. sl. kaditĭ ‘smilkinti’. Vadinasi, tai aliuzija į šių medžių aromatinę savybę (Hofmann Gr. Et. Wb. s. v.).
Šaltinis:: Carnoy 1959, 69

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Gr. κέδρος ‘kedras’, ‘kadagys’ […]. etimologija neaiški. Gretinama su baltų kadagio pavadinimu, pvz.,lie. kadagỹs, bet tik pirmasis skiemuo sutampa. Lo. cedrus yra skolinys iš graikų k. Atvirkščiai, κίτρον, κίτριον yra paimti iš lo. citrus. Beje, Fohalle hipotezė (Melanges Nendres, 157 t.) Bibliografiją žr. Frisk GEW.
Šaltinis:: Chantraine DEG II, 509

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: kadegis (iš kurio vo. dial. kaddig, apie tai Cizemeris Zfd. Ma. XVIII 153) E. 608 ‘kadagys’ : lie. kadagỹs, la. kadȩgs (bei cȩdri), gr. κέδρος ‘t. p.’ ir kt. žr.Walde Pokorny I, 385
Šaltinis:: Endzelīns DI IV(2) 330

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Kai kurie Pietscho tekstuose esantys žodžiai dėl savo geografinio paplitimo galimi priskirti senovės kuršių kalbai. Pvz.: […] kadiks ‘kadagys’ (p. 114, Kur. Wb. S. 41), plg. per. kadelis ‘Wacholder’ (E 208), lie. kadagys ‘Wacholder’, la. kadags [K. Būga RR III 208, Fraenkel LEW 201
Šaltinis:: Schmid 1983, 263

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Pr. kadegis ‘kadagys’ siejamas su lie. kadagỹs, kadagius, kadugys (t. p. kadagýnas, kadagė́tas, kadagìnė, kadagỹnė, kadagìnis, kadaginùkas, kãdagmedis, kãdaguogė; kadugýnas, kadugìnė, kadugìnis, kaduguogė, kadugiãžolė. LKŽ V, 39, 45. Čia priskiriamas ir lie. kãdagas ‘tokia vaikų ir suaugusiųjų liga, pasireiškianti sąnarių tampymu, virpėjimu’, ‘priemėtis’, ‘drebulys’ ir kadagỹs ‘seno lietuviško šokio pavadinimas’. Latvių kalboje yra forma kadeģis (ME II, 131), taip pat kadȩgs, kadiģis ir pan. Kai kurios iš šių formų yra kuršių palikimas (žr. Būga RR III, 208), kitos (kaip kadiķis) – skoliniai iš žemaičių vokiečių, trečios gali būti pripažintos tikrai latviškomis. [114]. Сетэлэ FUF 9, 1909, 126–128; FUF Anz. 25, 27 įrodė, kad tai skolinys iš finų [116].
Šaltinis:: Топоров ПЯ I–K, 111–116

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Pr. kadegis ‘eynholcz’/‘Wacholder’ < *kadegⁱs < *kadegas (Mažiulis 2, 65). Lie. kadagỹs ‘t. p.’, kadugys (Lalis) ir bendrašakniai toponimai, atitinkantys la. kadik̡is, greta trm. kadags, kadȩgs ‘t. p.’, plg. bl.-finų *kaδaγa(s) > s. kataja, Karel & Olonets kadaja, vepsų kadag, est. kadak(as) & kadajas, lyvių kadāg & gadāg & gadāg(as) ‘t. p.’, lapių gaskas & kaskes ‘t. p.’ (Thomsen 1890, 176). Pradedant Setälä (1909, 126–128) skolinimosi kryptimi nurodoma bl.-finų > bl.
Šaltinis:: Blažek 2001b 40–41

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: [Aptariami kadagio pavadinimai slavų kalbose stengiantis atskleisti jų semantinę motyvaciją.] Le. tarm. (Varmė, šiaurės Mozūrija) kadyk, taip pat kaš. kadyk, kaduk, kadik, kadëk, yra baltų substrato reliktas, plg. pr. kadegis, lie. kadagỹs, kadugỹs, la. kadegs, kadags, kadaks, kas fonetiškai atitinka ir vok. tarm. kadagio pavadinimą Kaddik, Kaddig. Lenkų pavadinimai kilo tiesiogiai arba iš prūsų kalbos, arba atėjo per vokiečių kalbą. Rytų baltų kalbos davė pradžią r. tarm. кадык, Polesės kadyk. Baltų žodžiams teikiamos dvi kilmės versijos: 1. iš suom. kataja ‘kadagys’; 2. kartu su sl. *kaditi kilę iš ide. *ked- ‘rūkti, smilkti’. Manoma, kad šiuose kadagio pavadinimuose matyti ir ritualinė praktika: deginti kadagio šakeles ir vaisius smilkant dėl gerovės, ką aprašo Herodotas ir Romos autoriai; taigi kadagys baltams iki šiol yra šventas augalas, kas matyti ir žodžio etimologijoje.
Šaltinis:: Janyšková 2000, 62–63

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: žr. ieva
Šaltinis:: Andersen 2003, 71–72

Antraštė:: kadagỹs
Straipsnelis:: Iš visų toponimų, nurodytų Lvv II 2, 3 s. v. „kadagas“, – 4 toponimai Kadagi arba Kadeģi yra Vidžemėje, 10 toponimų Kadeģi (arba Kadiķi) Kuržemėje /ir dar 10 Kadiķi Kuržemėje, 2 Žemgaloje (čia apeliatyvas kadeķis plačiai žinomas), ir tik 1 toponimas Vidžemėje (Sinolėje)/. Jį atitinka pr. kadegis (iš kurio vok. dial. kaddig) ‘можжевельник’ Spr. 186, la. dial. kadags, kadeģis (kadiķis), lie. kadagỹs ta pačia reikšme ME II 131, 132. Žeikia pažymėti, kad šių baltiškų apeliatyvų kilmė iki šiol įtikinamai neišaiškinta. Kai kurie mokslininkai (J. Kalima, L. Kettunen, – pvz., Livisches Wörterbuch, Helsinki 1938, 55), ir atrodo, klaidingai, laiko juos skoliniu iš finų kalbų, bet apie jų galimą indoeuropietišką kilmę kalba J. Endzelynas, lygindamas senuosius baltiškus kadagio pavadinimus su gr. κέδρος ‘Walcholder’, galimai su s. i. kadru- ‘braun’ ir t. t. ME II 131; plg. taip pat s. sl. кадити Фасмер REW I 500, 501.
Šaltinis:: Дамбе 1972, 57