Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kapti, -ia, dešims, kriaušius, kana, dejuoti, šavalkinėti, surbulioti, spjauti, gurenti, daržinė, ūšininkė, karpis, burgti, skersas, kvynas, pagalys, medžionė.

Antraštė:

kàpti, kãpia

Reikšmė:

apkarpyti, kirsti

Straipsnelis:

žr. kapoti

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 563–564

Antraštė:

kàpti, kãpia

Reikšmė:

tašyti, sukirpti

Straipsnelis:

Toch. B kepec (acc. sg.) ‘siūlė, kraštas’. Šį žodį reikia kildinti iš ide. *qopo-ti arba *qopo-tē(n) (nom. sg. būtų *kepece), ide. *qop- yra: gr. κóπτω ‘mušti, nukalti, pjauti’, κóπος ‘smūgis, bausmė, etc.’, alb. kep, lie. kapiù ‘tašyti, sukirpti’ etc. Dėl reikšmės, plg. n. gr. κóφη ‘kraštas, krantas’ < κóπτω ir kitas Buck’o (Synonyms, 1949, 859 t.) nurodytas semantines paraleles.

Šaltinis:

Windekens 1976, 214

Antraštė:

kàpti, kãpia

Reikšmė:

kirsti, apkarpyti

Straipsnelis:

Gr. κóπτω ‘mušti, apkarpyti; kalti monetas’ [563…]. Gr. κóπτω gretinama su lie. kapiù (bendr. kàpti) ‘apkarpyti, kirsti’, kuris gali būti tikslus atitikmuo. Greta praes. turime nosinį kampù (preteritas kapaũ, bendr. kàpti) ‘būti nuliūdusiam, pavargusiam’ ir t. t. Alb. kep ‘apkarpyti’ nėra patikimai apibrėžta. Turima, be to, lie. vedinį kapóju = la. kapāju ‘skelti, karpyti’, kurį randame sl. kalbose, plg. s. sl. kapájǫ, -ati ‘skelti, karpyti’. Lo. kalboje su a capus,capō, plg. Ernout-Meillet s. u. Ar egzistuoja ryšys su žodžiais, kurie žodžio pradžioje turi (judrųjį?) s σκαπτω, σκέπαρνον? žr. Pokorny 930 t.

Šaltinis:

Chantraine DEG II, 563–564