Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
G. Meyeris (G. Meyer, Etymologisches Wörterbuch albanischer Sprache, 1891, 164), spėdamas vykus pokytį *karv- > *kav- > ka, alb. ka ‘jautis, bulius, veršis’ sieja ne tik su venetų ceva ‘karvė’, bet ir su sl. *korva, lie. kárvė, pr. kurwis. Tačiau tada veikiausiai lauktume alb. *kar(r)- (alb. lyties galūninio -r(r) pėdsakų daugiskaitoje kol kas neaptikta). Rodos, kad alb. ka nereikia atskirti nuo alb. kope ‘banda’ (pastarąją leksemą G. Meyeris be pagrindo kildina iš n. gr. κοπάδι ‘banda’). Lytyje kope išskiriame kamieną ko- (balsių kaita susijęs su ka), alb. kope siejame su s. i. gō-pā-ḥ ‘piemuo’, iran. *gau-pāna: afgan. γōbə ‘karvių piemuo’ [ir kt. pvz.]. Alb. kope < *gᵂu̯ā-pā-i̯om (neutr. gener. -i̯om vedinys – bandos pavadinimas žodžiu, reiškiančiu ‘piemuo’). Taigi alb. ka atspindi ide. jaučio pavadinimą *gᵂōu / *gᵂəu : s. i. gáuḥ ‘piemuo’, arm. kov ‘karvė’, gr. βοῦς ir pan. Abiem sykiais *gᵂ > k.
Šaltinis:
Орел 1979, 114
Antraštė:
kárvė
Reikšmė:
Kuh
Straipsnelis:
[Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] alb. ka ‘kastruotas jautis, [vok.] Ochs’ : lie. kárvė ‘Kuh’, pr. curwis ‘kastruotas jautis, [vok.] Ochse’, bažn. sl. krava. Alb., bl. ir sl. susiaurino abstraktesnę sąvoką ‘[raguotieji gyvuliai, [vok.] Rindvieh’; plg. N. Jokl, Wörter und Sprachen 1929, XII, 68t.
Šaltinis:
Jokl 1963, 150
Antraštė:
karvė
Straipsnelis:
Baltų kalbose karvė vadinama skirtingai. Tačiau šaknį *karv- turi ir latvių bei prūsų kalbos, ir dėl to galima būtų rekonstruoti bendrabaltišką *karv-. [Remiamasi latvių toponimais (la. Kar̃va, Karvis, Kòrva ir kt.) ir prūsų (pr. Karwen, Carwan, Carwen, Carwis ir kt.) toponimais bei kitais sudėtiniais pavadinimais]. Galėjęs būti ir prūsiškas žodis karvei (ar net jaučiui) pavadinti su ta pačia šaknimi.
Šaltinis:
Toporov 1980, 197–201
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Žodžio pradžios garsų skirtingumas išoriškai primena „guturalinių kaitą“ baltų slavų kalbose, plg. pr. sirwis, s. bažn. sl. srъna ‘stirna’, la. sirnas pl. ‘stirnos’ ir lie. karvė, r. bažn. sl. krava, r. koróva ‘karvė’; žodžio pradžios guturalinis alb. lytyje ka ir pr. curwis ‘bulius’, priešingai, aiškintinas kitaip (*k̑r̥̄u̯- su palatalizacijos išnykimu prieš liquidinį (r) garsą, žr. H. Ölberg, Zwei oder drei Gutturalreihen? Vom Albanischen aus gesehen, Festschrift für Bonfante II, Brescia, 1976, 561–570, [...]).
Šaltinis:
Tischler 1990, 84
Antraštė:
karvė
Straipsnelis:
Lie. karvė, s. sl. krava (visi sl. žodžiai ‘karvei’ žymėti) taip pat pr. curwis ‘jautis’, le. karw ‘t. p.’ giminiški lo. cervus ‘elnias, patinas’, s. ang. heorot ‘t. p.’, kurie toliau etimologiškai sietini su s. ang. horn ‘ragas’, lo. cornū ‘t. p.’, gr. κέρας ‘t. p.’. Semantinė raida: ‘ragas’ → ‘gyvulys su ragais’ → (‘raguotis’) → ‘karvė’.
Šaltinis:
Buck 1949, 154–155
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Senas ide. ‘raguoto galvijo’ pavadinimas buvo *gᵘ̯ou- / gᵘ̯ōu-: gr. βοῦς, βοóς, lo. bōs, bovis, s. i. gáuḥ, av. gauš, s. v. a. chuo, sl. *gov-ędo (bulg. govédo). Iš baltų kalbų jį išlaikė tik la. gùovs ‘karvė’ ≤ *guov-i-s; antrinis -i- kamienas. Lie. kalboje ‘karvė’ vadinama kárvė (*kāru̯-ii̯ā), plg. s. sl. krava, le. krowa (su priesaga -ā-). Abiem atvejais kalba eina apie panašius vedinius, reiškusius ‘buliaus patelė’: pr. curwis ‘jautis’, sl. *kъrvъ, s. le. ir trm. karw ‘senas tingus jautis’. Plg. lo. cerva ‘elnė’ ir cervus ‘elnias’ santykį.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 226
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Stambaus raguočio gyvulio suaugusios patelės specialus pavadinimas susiformavo daug vėliau už bendrą pavadinimą – semantinės ir leksinės inovacijos keliu, kaip, pvz., sl. *korva : r. корóва, le. krowa, kaš. karva, krova, slov. krùo̯vă, luž. ž. krowa, luž. a. kruwa, č. kráva, slovk. krava, s.-kr. кра̏ва, bulg. крáва. Sl. *kórvā tiksliai atitinka lie. kárvė. Pastarasis skiriasi tiktai kamienu, pratęsiančiu *karvi̯ā. Abi formos yra u kamieno vediniai *koru- (čia ir le. trm. karw ‘senas tingus jautis’, pr. curwis su šaknies vokalizmo redukcijos laipsniu), o jis yra senas heteroklitinio tipo *kor-u / *kor-n išplėtimas iš ide. rago pavadinimo *k̑er- / *k̑or- / *k̑r̥- (plg. lo. cornu ‘ragas’, gr. κερα(F)óς ‘raguotas’). Iš čia kilę įvairūs raguotų gyvulių pavadinimai: lo. cervus ‘elnias’, kimrų carw ir kt. Kai kuriuose ide. dialektuose šis kamienas įgijo reikšmę ‘karvė, stambus raguotas gyvulys’.
Šaltinis:
Трубачев 1960a, 40
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
curwis E 672 ‘jautis’ : le. karw ‘senas jautis’, lie. kárvė, r. корóва ir kt. žr. Walde Pokorny I, 407.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 247
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Kalbama apie žodžius, kurie žinomi plačiau už baltų-slavų arealą, bet kurių nėra latvių kalboje.] Lie. kárvė – r. корóва (la. kalboje nėra, bet plg. v. kimrų carw ‘elnias’ ir kt.).
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 14
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Analizuojami bl.-sl.-alb. žodžių etimologiniai sutapimai] Lie. kárvė, le. karw ‘senas, tingus galvijas, jautis’, s. sl. КРАВА, alb. ka ‘jautis’ (iš *karv-).
Šaltinis:
Широков 1984, 18
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Lie. kárvė f., pr. curwis ‘jautis, bulius’, Enchiridione stesmu kurwan ‘jaučiui’ (taigi pr. turi a-kamienį *kurwos, [86] slavų kalbose: le. dial. karw ‘tingus jautis’, r. koróva ir t. t. ‘karvė’, – su kitu balsių kaitos laipsniu ir kita reikšme – lo. cervus, kimrų carw, s. v. a. hiruʒ ‘elnias’, kaip ir gr. κεραóς ‘raguotas’ (Iliadoje 3,24 ἔλαφος ‘elnias’, Odisėjoje 4,85 ἄρνες pl. ‘avinai’). Taigi tiksliausiai ide. etimonas atspindimas kaip adjektyvas: *k̑erH₂wós ‘raguotas’ (ir apie galviją, ir apie miško žvėrį); tik baltų ir slavų kalbose (arba baltų-slavų prokalbėje) šio balsių kaitos laipsnio forma *kā́rwos, -ā, (-ē) semantiškai buvo susiaurinta ir ja imta vadinti tik galvijus.
Šaltinis:
Euler 1985b, 85–86
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, jie rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. kárvė : r. корóва).
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 340
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Pr. curwis ‘jautis’, šalia jo rekonstruojama neutrali ir senesnė leksema *karva (*karve?), reiškianti karvę. Tuo remiantis atstatoma pora *karva (*kurva?) : *kurvas / *kurvis ‘jautis’, analogiška šiaurės le. karwa : karw, iš dalies ir lie. kárvė : *karváitis, *karvẽlis. Artimiausi atitikmenys: lie. karvė, taip pat kurvaičinas (dėl vokalizmo) ir karvai̇̃tis, karvẽlis, karvelaitis ir pan.; la. kar̃va kaip niekinamas moters pavadinimas arba karvės plūstamasis vardas; plg. dar kar̃va, kárva [348]. Slavų kalbose taip pat yra paralelių: kaš. karva, bet ir krova, šiaurės le. karwa (plg. karw) šalia le. krowa, č. kráva; bažn. sl. крава; s.-kr. кра̏ва; r., ukr. корóва ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ K–L, 347–348
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Alb. lopë ‘karvė’, la. lops ‘galvijas, naminis gyvulys’, alb. ka ‘bulius’ (< *kₑerou̯o-), lie. kárvė, pr. curwis, le. karw, r. корова.
Šaltinis:
Топоров 1984, 17
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Prasl. *korwa, *kărăvā ‘naminio gyvulio pavadinimas’ artimas keltų car(a)vos ‘elnias’. Prasl. savo *kărăvā arba *korəvā kartu su akūtine intonacija perdavė baltams (lie. kárvė), kur tas žodis irgi atrodo izoliuotai.
Šaltinis:
Трубачев 1983, 143
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
r. корова, ukr. корова, br. кaрова, bulg. крaва, s.-kr. кра̏ва, slovk. krava, le. krowa, kaš. karva, krova, luž. a.kruwa, luž. ž. krowa, lie. kárvė, pr. kurwis ‘jautis’ [133]. Daugelis tyrinėtojų šį pavadinimą sieja su lo. cornu ‘ragas’, gr. κεραóς. Tos pačios kilmės yra ir lo. cervus ‘briedis’, kimrų carw, bretonų karo, pr. sirwis ‘stirna’. Galimas daiktas, kad bl. ir sl. karvės pavadinimui buvo perkeltas briedžio ar kito laukinio raguočio vardas.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968, 132–133
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Pr. *karv- atstatoma remiantis vietovardžiais: Karwen, Carwan, Carwen ir kt. Siejama su lie. kárvė, le. karw ‘jautis’, kaš. karva, bet karvà ‘karvių ganykla’, karv ‘jautis’, pol. korvo ‘karvė’ ir kt.
Šaltinis:
Топоров ПЯ I–K, 238–242
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiamasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. *korva ‘karvė’ // *sьrna ‘elnias’ [...], pvz., r. koróva // sérna, le. krowa // sarna, s-kr. krȁva // sŕna etc. Tai yra akivaizdžiausias klasikinis bl.-sl. kentum elemento pavyzdys. Lietuviai turi kárvė // s. la. sirna ‘elnias’ (nurodyta Svevelovo, bet nepaminėta Trautmanno, Baltisch-slavisches Wörterbuch, 1923). Žodžiai priklauso gerai žinomai ide. šakniai *k̑er-, *k̑erə- : *k̑rā ir jos išplėstiems variantams *k̑erei-, *k̑ereu (plg. Pokorny IEW, 574) ‘iškiliausia kūno dalis, galva, ragas, viršūnė, [vok.] das Oberste am Körper, Kopf, Horn, Gipfel’ etc. Artimiausi bl.-sl. *kā́rvā atitikmenys yra: lo. cervus ‘elnias’, cerva ‘elnė’ [61]. Kiti tikslūs atitikmenys yra keltų kalbose: kimrų carw, bretonų karo ‘elnias’ (≤ *k̑r̥̄u̯o-s) ir alb. ka ‘bulius’ (*kr̥̄u̯-).
Šaltinis:
Gołąb 1972, 60–61
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Bl. (lie. kárvė) ir sl. (r. bažn. sl. krava, s.-kr. krȁva ir kt.) žodžiai, reiškiantys ‘karvė’ įtraukti čia [į grupę k̑(e)r-n(o)- ir k̑(e)r-(e)u̯- ‘ragas’] ir lyginami su lo. cernos ir kt. Pradžios veliarinis šių žodžių priebalsis (vs. palatalinis la. sirna, s.-kr. sína ir kt.) nėra laikytinas stipriu etimologijos trūkumu (plg. lie. pẽkus/pr. pecku ir ved. páśu/paśú-). Taigi bl.-sl. forma yra kōr-u̯-ā.
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 8
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Indoeuropietiškos ar bent ne tik pavienės kalbos bazės yra] pr. curwis ‘jautis’[…], [s. pr. *kurwas], plg. moteriškos giminės realizaciją lie. kárvė[…] [86], slavų – le. dial. karw ‘tingus jautis’, r. koróva ‘karvė’, toliau – kito šaknies balsių kaitos laipsnio ir kitos reikšmės – lo. cervus, kimrų carw, s. v. a. hiruʒ ‘elnias’, taip pat gr. κεραός ‘raguotas’[…], kuris kaip būdvardis ide. etimologiją atspindi tiksliausiai: *k̑erH₂wós ‘raguotas’ (apie gyvulį ir apie žvėrį); tik bl. ir sl. (ar bl.-sl.) šį šaknies balsių kaitos variantą *kā́rvos, -ā (-ē) semantiškai apribojo, įvedė galvijui pavadinti.
Šaltinis:
Euler 1985b, 85–86
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Pailgintasis šaknies vokalizmas laikytinas vr̥ddhi proceso pasekme, kuris būdingas f. vediniams iš m., pvz., m. u̯orno- ‘varnas’ (lie. var̃nas, sl. vranŭ ir kt.) vs. f. u̯ōrnā- (lie. várna, serb. vrȁna ir kt.). Todėl galima suponuoti, kad bl.-sl. žodžiai ‘karvė’ yra f. vediniai su vr̥ddhi iš m. koru̯-o- ‘raguotas (gyvūnas)’ (plg. lo. cermos). Pagrindo rekonstruoti *korHu̯eh₂ nėra. Galų gale, pr. curwis ‘jautis’ yra iš *kr̥u̯o- (plg. vels. carw ‘elnias’ [stag]).
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 8
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Lie. kárvė turi tikslų atitikmenį slavų kalbose (s. sl. krava, r. koróva, le. krowa ir t. t.). Ši šaknis gerai žinoma daugelyje ide. kalbų, plg. ypač het. karau̯ar- ‘ragas’, gr. κεραός ‘raguotas’, lo. cervus, kimr. carw ‘elnias’, alb. ka ‘jautis’. Baltų-slavų areale plg. pr. sirvis, s. la. sirna, la. stìrna, lie. stir̃na (: s. sl. srŭna, r. sérna, le. sarna ir t. t.). Pirminė žodžio reikšmė buvo ‘raguotas (gyvulys)’. Prūsų kalboje turime atitikmenį curwis ‘jautis’, taip pat toponimus su karv-, korv-, kurv- (Gerulis 1922, 57; Toporov, 1980, 238–243). La. kar̃va paprastai laikomas lituanizmu. Kentuminė forma kárvė ir t. t. yra problemiška. Ši forma galėtų būti ankstyvas skolinys iš kokios nors centum kalbos. Taip pat turime vyr. g. pr. curwis, le. karw, kas galėtų būti senas žodis (plg. kimr. carw, alb. ka). Mot. g. *karu̯ā galėtų būti šio žodžio vedinys. Tačiau, atrodo, patikimiau yra manyti, kad šie žodžiai yra antriniai (pr. curwis galėtų turėti ekspresyvinį u vokalizmą [Mažiulis], jei paprasčiausiai nėra skolinys iš le. karw [Brückner]). Akūtinė priegaidė taip pat yra problemiška. Galima aiškinti fonetiškai ir rekonstruoti *korəu̯os, *korəu̯ā (plg. gr. κεραός ‘raguotas’). Neatmestinas ir morfologinis paaiškinimas: pailgintos balsio kaitos darinys atsirado kaip var̃nas → várna tipas. Antra galimybė yra prastesnė, nes pamatinė vyr. g. forma nėra paliudyta. Taip pat yra neaiškus ryšys tarp *karu̯ā ir la. gùovs (senas ide. ‘karvės’ pavadinimas). Galbūt bl.-sl. *karu̯ā reiškė patelę, o *gʷou- tiek patiną, tiek patelę. Tačiau gal būtų geriau manyti, kad *gʷou- iš tikrųjų buvo senas bl. patelės pavadinimas. *karu̯ā pradėjo reikšti patelę tik slavų prokalbėje. Tada lie. kárvė (ir pr. karv-) būtų galima suprasti kaip semantinę kalkę iš slavų.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1998, 10–20
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
žr. guotas
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1998, 9
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
žr. varna
Šaltinis:
Poljakov 1997, 65–66
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
Lietuvių ir slavų kalbų priegaidžių santykis (remiantis Fortunatovu ir Torbiörnsson 1894): I. Praslavų kylančioji priegaidė atitinka lietuvių krintančiąją: […] r. koróva, s.-kr. krȁva, č. kráva : lie. kárvė (1), la. kãrva […].
Šaltinis:
Poljakov 1996b, 165
Antraštė:
kárvė
Reikšmė:
Kuh
Straipsnelis:
Slavų prokalbės CoRC tipo fonemų junginiai dėl atvirų skiemenų tendencijos daugumoje slavų kalbų pakito, t. y. sukeičiant fonemas vietomis uždari skiemenys virto atvirais: plg., pvz.: sl. *vorna > le. wrona, sl. *golva > le. głowa. Pirminę fonemų tvarka rodo baltų kalbų atitikmenys, plg. lie. várna ‘Krähe’, galvà ‘Kopf’. […] Medžiaga: lie. kárvė, sl. *korva, le. krowa, slovk. krava, ukr. koróva ‘Kuh’ […].Dar žr. varna, galva, barzda, šarka, talka, balna
Šaltinis:
Hill 2010, 104–105
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Aptariami netaisyklingi slavų ir baltų kalbų fonologiniai atitikmenys, rodantys kontaktus su kitomis mažiau ar daugiau artimomis ide. tarmėmis.] Gutturalwechsel atvejus galima paaiškinti kaip perimtus iš centum arba pra-satəm tarmių: sl. korva, ru. korova, pr. curwis, lie. kárvė ‘cow’, bet sl. *sīrn-ā- ‘deer’, pr. sirwis, s. la. sirna, lie. stìrna. Ide. *k̑er-wo- ‘horned’, plg. alb. ka-qe ‘bull (sg.-pl.)’, gr. keraos, lo. cervus ‘deer’.
Šaltinis:
Andersen 2003, 54–58
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
žr. varnas
Šaltinis:
Poliakovas 2005, 111
Antraštė:
kárvė
Reikšmė:
корова
Straipsnelis:
Žodžių darybos požiūriu izoglosas galima skirstyti į tipus: a) identiškos, neretai atspindinčios bendrybes net kaityboje: lie. žiemà – žíemą, ru. зимá – зи́му, bet gr. χειμών, χειμῶνα; b) gretimos, atspindinčios, pavyzdžiui, žinomas indoeuropietiškų priesagų kaitas: lie. kár-v-ė – gr. dial. κάρ-τ-η ‘корова’, lie. gél-d-a – ru. dial. жоло-н-ъ ‘корыто’ ir kt.; c) žodžių darybos požiūriu nesuderinami, tik priklausantys vienai tai pačiai šakniai.
Šaltinis:
Откупщиков 1972, 121
Antraštė:
kárvė
Reikšmė:
Kuh
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Tai remia atvejai su variantais *k ~*k̑, pvz.: lie. kárvė, r. bžn. sl. krava ‘Kuh’, pr. curwis ‘Ochse’ : pr. sirwis ‘Reh’, lo. cervus ‘Hirsch’, kimrų carw ‘Hirsch’ < *kór-u / *k̑ér-u- ‘Horn’.
Šaltinis:
Lipp 2009a, 14
Antraštė:
kárvė
Reikšmė:
cow
Straipsnelis:
Prakeltų *karu̯o- m. ‘deer’ (vid. kimrų carw, vid. bret. karo, vid. korn. carow) pasiskolino baltai-slavai, kur žodis įgijo antrinę moterišką reikšmę ‘cow’: lie. kárvė, protoslavų *korva (s. sl. krava, r. koróva, le.krowa).
Šaltinis:
Hill 2012, 190
Antraštė:
kárvė
Straipsnelis:
[Aptariama kaimo Kárvaičiai pavadinimo kilmė.] D. Kiseliūnaitės 2005, 25tt. spėjimas, kad balt. *karv- turėjęs reikšmę ‘ragas, iškyšulys’ ir buvęs sinonimiškas žodžiui *răgas, kelia abejonių, nes jie gerokai skiriasi semantiškai. Lie. kárvė, matyt, iš tiesų išriedėjo iš ide. būdvardžio, reiškusio ‘raguotas’, plg. gr. κερα(ϝ)ός ‘raguotas’ (Chantraine 1933, 122). Tačiau jis žymėjo tik raguotuosius gyvulius, plg.: 1) lie. kárvė ir sl. *korva ‘karvė’, pr. curwis ‘jautis’ (ochze) E 572, kurwan ‘jautį’ (ochsen) III 89 ₁-₃ (visi jie veikiausiai kilę iš *kārva- ‘raguotas’ → ‘jautis / karvė’), gal ir alb. ka ‘kastruotas jautis, bulius’ (žr. Porzig 1954, 175t.; Jokl 1963, 150; Širokov 1984, 18, Toporov 1984, 350tt. ir lit.; Bonfante 2001, 30); 2) pr. sirwis ‘stirna’ (ree) E 653 (anksčiau galėjęs turėti ‘elnio’, ‘briedžio’ reikšmes, plg. suom. hirvi ‘briedis’; elnias’, žr. Sabaliauskas 1963, 117 ir lit.) ir kimr. carw, lo. cervus ‘elnias’ (Pokorny 1959, 576t.; Gamkrelidze, Ivanov 1984, 484, 566; Toporov 1984, 345tt.; Mažiulis 1993, 317tt.; 1997, 117 ir lit.; Smoczyński 2007, 204). Tai labai senas priesagos *-u̯o- vedinys, padarytas iš ide. *k ̕r- / *k ̕er; ‘galva; ragas’. Plg. het. karā-u̯ar (žr. Eichner 1973, 92, išn. 35; Starke 1990, 407t., 530t.; Zeilfelder 2001, 48t. ir lit.), gr. κέρας, s. i. śr̥ṅga-, av. srū, lo. cornu, kimr. corn, go. haúrn ‘ragas’ ir t. t. (Schmidt 1889, 117tt., 322, 336tt.; Brugmann 1906, 200, 309; Benveniste 1935, 24t., 175; Schwyzer 1939, 583; Pokorny 1959, 574tt.; Nussbaum 1986 ir lit.). Dar žr. karvẽlis.
Šaltinis:
Ambrazas 2010b, 105–108

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas