Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: kerėti.

Rezultatai

Antraštė:: kerė́ti
Straipsnelis:: Pirmykščio mąstymo sąvokų ‘reikalas, byla’ – ‘kerėjimas, burtai’ ryšį iliustruoja daug pavyzdžių. Plg. oset. kœlœn ‘burtai iš *karyana-, o šis – iš *kar- ‘daryti’. Iš šios bazės s. i. turi kartra-, kr̥tya- ‘būrimas, burtai’, kr̥tyakr̥t- ‘raganius, būrėjas’, lie. kerė́ti, kẽras ‘burtai’, r. чары, чародей (K. Hoffmann, Aufsätze zur Indoiranistik, II, 1976, 24–25).
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 54

Antraštė:: kerė́ti
Straipsnelis:: Prasl. dial. *čьrtъ (slov. čȓt ‘neapykanta, piktoji dvasia’, č. čert ‘velnias’, le. czart, r. чёрт ‘velnias’ ir kt.) [62] neturi visuotinai pripažintos etimologijos. Bandymas (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 172; Фасмер ЕСРЯ IV, 347) prasl. *čьrtъ gretinti su lie. į-kyrė́ti ar lie. kerė́ti ‘burti’ kažin ar priimtinas dėl semantinių ir morfologinių sunkumų (ЭССЯ IV, 165). Kiti lingvistai laiko, kad prasl. leksema remiasi ide. šaknimi *(s)ker- ‘pjauti’ ir mums rodos, kad šio ide. lizdo struktūriniai semantiniai prasl. leksemos *čьrtъ atitikmenys fiksuojami germ. kalbose, plg. s. v. a. scrato, scr(a)z ‘pilosi, fauni, silcestres homines’, v. v. a. schrat, schraz ‘piktoji dvasia’ ir kt.
Šaltinis:: Дукова 1982 (1985), 61–62

Antraštė:: kerė́ti
Straipsnelis:: K. Būga (Kalba ir senovė, I, 1922, 105) lie. kerė́ti ‘(su)žavėti’ tapatina su la. cerêt (iš sacerêt) ‘viltis, tikėtis’. [...] Būga pirmykšte lie. kerė́ti reikšme laiko ‘daryti, veikti’, kuri esą išlikusi la. sacerêt [393]. Tačiau la. (sa)cerêt reikšme ‘daryti, dirbti’ la. kalboje nežinoma, ir jeigu lie. kerė́ti iš tikro pirmiausia yra reiškusi ‘dirbti, veikti’, tai jos sieti su la. cerêt negalime.
Šaltinis:: Endzelīns DI III (1), 392–393

Antraštė:: kerė́ti
Straipsnelis:: S. slavų kalbos paminkluose randami tik du vyriškosios giminės -n kamienai. Koren-. Senas slavų deverbatyvas. Atliepimas šaknyje rodo praslavų kalboje esant veiksmažodį su e atliepimu. Tai netiesiogiai patvirtina baltų kalbos: lie. kerė́ti, keriù ‘šakotis, krūmytis; leisti šaknis’, kẽras ‘krūmas, šakniastiebis, šaknis; kelmas’, dial. kẽrė. Senąjį veiksmažodį slavų kalbos prarado. Jau vėliau iš vardažodinio kamieno atsirado korenovati, koreniti sę: plg. s. sl. КОРЕНОВАТИ, r. коренитья, le. korzenić się, bulg. кореня се ir kt. Vardažodinis kamienas koren- gerai žinomas visose slavų kalbose: r. корень, le. korzeń, luž. a. korjen, luž. ž. korjeń, č. kořen, slovk. koreň, bulg. корен. Pradinės reikšmės pagrindu vėliau išsivystė labai daug įvairių reikšmių. Žiloje senovėje įvairių augalų šaknys buvo naudojamos gydyti ir burti. Dėl to ir tapatumas iš pirmo žvilgsnio visai skirtingų reikšmių žodžių: lie. kerė́ti ‘šakotis, krūmytis; leisti šaknis’ ir ‘burti, gadinti bloga akimi’, kẽras ‘krūmas; šakniastiebis, šaknis, kelmas’ ir ‘burtai, būrimas’, s. r. корениѥ ‘kerėjimas’, коренитьць ‘magas, burtininkas’.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 168