Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kerėti
.
Rezultatai
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
Pirmykščio mąstymo sąvokų ‘reikalas, byla’ – ‘kerėjimas, burtai’ ryšį iliustruoja daug pavyzdžių. Plg. oset.
kœlœn
‘burtai iš
*karyana-
, o šis – iš
*kar-
‘daryti’. Iš šios bazės s. i. turi
kartra-, kr̥tya-
‘būrimas, burtai’,
kr̥tyakr̥t-
‘raganius, būrėjas’, lie.
kerė́ti, kẽras
‘burtai’, r.
чары, чародей
(K. Hoffmann, Aufsätze zur Indoiranistik, II, 1976, 24–25).
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 54
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
Prasl. dial.
*čьrtъ
(slov.
čȓt
‘neapykanta, piktoji dvasia’, č.
čert
‘velnias’, le.
czart
, r.
чёрт
‘velnias’ ir kt.) [62] neturi visuotinai pripažintos etimologijos. Bandymas (Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, I, 1924, 172; Фасмер ЕСРЯ IV, 347) prasl.
*čьrtъ
gretinti su lie.
į-kyrė́ti
ar lie.
kerė́ti
‘burti’ kažin ar priimtinas dėl semantinių ir morfologinių sunkumų (ЭССЯ IV, 165). Kiti lingvistai laiko, kad prasl. leksema remiasi ide. šaknimi
*(s)ker-
‘pjauti’ ir mums rodos, kad šio ide. lizdo struktūriniai semantiniai prasl. leksemos
*čьrtъ
atitikmenys fiksuojami germ. kalbose, plg. s. v. a.
scrato, scr(a)z
‘pilosi, fauni, silcestres homines’, v. v. a.
schrat, schraz
‘piktoji dvasia’ ir kt.
Šaltinis:
Дукова 1982 (1985)
, 61–62
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
žr.
skėrys
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1971
, 369–371
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
K. Būga (Kalba ir senovė, I, 1922, 105) lie.
kerė́ti
‘(su)žavėti’ tapatina su la.
cerêt
(iš
sacerêt
) ‘viltis, tikėtis’. [...] Būga pirmykšte lie.
kerė́ti
reikšme laiko ‘daryti, veikti’, kuri esą išlikusi la.
sacerêt
[393]. Tačiau la.
(sa)cerêt
reikšme ‘daryti, dirbti’ la. kalboje nežinoma, ir jeigu lie.
kerė́ti
iš tikro pirmiausia yra reiškusi ‘dirbti, veikti’, tai jos sieti su la.
cerêt
negalime.
Šaltinis:
Endzelīns DI
III (1), 392–393
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
S. slavų kalbos paminkluose randami tik du vyriškosios giminės
-n
kamienai.
Koren-
. Senas slavų deverbatyvas. Atliepimas šaknyje rodo praslavų kalboje esant veiksmažodį su
e
atliepimu. Tai netiesiogiai patvirtina baltų kalbos: lie.
kerė́ti, keriù
‘šakotis, krūmytis; leisti šaknis’,
kẽras
‘krūmas, šakniastiebis, šaknis; kelmas’, dial.
kẽrė
. Senąjį veiksmažodį slavų kalbos prarado. Jau vėliau iš vardažodinio kamieno atsirado
korenovati, koreniti sę
: plg. s. sl.
КОРЕНОВАТИ
, r.
коренитья
, le.
korzenić się
, bulg.
кореня се
ir kt. Vardažodinis kamienas
koren-
gerai žinomas visose slavų kalbose: r.
корень
, le.
korzeń
, luž. a.
korjen
, luž. ž.
korjeń
, č.
kořen
, slovk.
koreň
, bulg.
корен
. Pradinės reikšmės pagrindu vėliau išsivystė labai daug įvairių reikšmių. Žiloje senovėje įvairių augalų šaknys buvo naudojamos gydyti ir burti. Dėl to ir tapatumas iš pirmo žvilgsnio visai skirtingų reikšmių žodžių: lie.
kerė́ti
‘šakotis, krūmytis; leisti šaknis’ ir ‘burti, gadinti bloga akimi’,
kẽras
‘krūmas; šakniastiebis, šaknis, kelmas’ ir ‘burtai, būrimas’, s. r.
корениѥ
‘kerėjimas’,
коренитьць
‘magas, burtininkas’.
Šaltinis:
Бернштейн 1974
, 168
Antraštė:
kerė́ti
Reikšmė:
žavėti, burti
Straipsnelis:
žr.
įkyrėti
Šaltinis:
Urbutis 1958
, 216–217
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
žr.
kirna
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 15–17
Antraštė:
kerė́ti
Straipsnelis:
žr.
kurti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 302–305
Antraštė:
kerė́ti
Reikšmė:
practice witchcraft
Straipsnelis:
žr.
kerai
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011a
, 13
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas