Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
kumelė
.
Rezultatai
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr.
kamanos
Šaltinis:
Топоров ПЯ
I–K, 191–196
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr.
kumelys
Šaltinis:
Otrębski 1968
, 257
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie.
kumẽlė
, savo forma primenantis sl.
kobyla
ir tapatus jam reikšme, drauge su lie.
kumelỹs
, la.
kumeļš
‘kumeliukas’ tikriausiai yra giminiškas s. i.
kumār
‘jaunuolis’ <
*kumēl-
.
Šaltinis:
Трубачев 1960a
, 50
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Pr.
*kumel-
atstatoma iš seno vokiško pavadinimo
Hommel
, kuriame slypi dar senesnis
Kumiela
, o 1958 m. nustatytas ir kitas pavadinimas –
Kumielka
. Šie ir kitų kalbų panašūs vietovardžiai leidžia rekonstruoti prūsų-jotvingių apeliatyvą
*kumel-
, siejamą su lie.
kumẽlė, kumelỹs
, la.
kumele, kumē̆ļš, kumē̆lis
(ME II). Apie kitas paraleles žr. Fraenkel LEW, 309.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
K–L, 268–269
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją
pirminę
leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.]
Arklys
. Senas ide. pavadinimas
*ek̑u̯-
. Žodis
ašva
lie. buvo pakeistas žodžiu
kumẽlė
, la.
kumele
, kuris neturi aiškios etimologijos.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 226
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie.
kumelė
giminiškas su s. sl.
konjĭ
‘žirgas’. Galbūt kilo iš
*komnjo-
: s. r.
komon’
‘žirgas’, pr.
camnet
‘t. p.’. Etimologija labai neaiški ir ginčytina.
Šaltinis:
Buck 1949
, 169
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
S. i.
kumāra
‘vaikas, berniukas, sūnus, princas’ – iš ide.
*kumo-
, lie.
kumelys
ir
kumelė
irgi iš ide.
*kumo
. Būta ide. šaknies
*kau-
‘mažas, jaunas’ (iš jos – Avest.
kuta-ka-
‘mažas’ šalia
kauta-ka
ir kt.)
Šaltinis:
Szemerényi 1977
, 15
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr.
kumė
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1964
, 246–252
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
pr.
camnet
‘arklys’,
kampnit
‘t. p.’ […] nesietini su lie.
kumẽlė
.
Šaltinis:
Euler 1985b
, 88
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Lie.
kumẽlė
ʻarklio patelėʼ,
kumelỹs
ʻpaaugęs arklysʼ,
kumeliùkas
ʻarklio jauniklisʼ, la
kumeliņš
ʻkumeliukas ʼ,
kumeļš
ʻeržilas; gražus arklysʼ,
kumelis
,
kumelīce
ʻkumelinga, kumelėʼ. Šių žodžių kilmė – gana neaiški. Populiariausia Ž. Šarpantjės etimologija, kur lie.
kumelỹs
, la.
kumeļš
siejami si s. i.
kumāráḥ
ʻjaunikaitisʼ, bet irgi labai abejotina.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1968
, 156
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
žr.
kumelys
Šaltinis:
Kazlauskas 1970c
, 132
Antraštė:
kumẽlė
Straipsnelis:
Jotvingių
kuma
‘kiaulė’ gal sietina su lie.
kumẽlė
,
kumelỹs
, la.
kumel̡š
ir kt.? O gal kiaulę tiesiog vadino ‘kuma’ (pasitaiko ir lietuvių folklore) (?).
Šaltinis:
Zinkevičius 1985b
, 74
Antraštė:
kumẽlė
Reikšmė:
kobyła
Straipsnelis:
žr.
kumė
Šaltinis:
Smoczyński 1998-1999 (2000), 169
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas