Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: kviesti, audra, laulauninkas.

Antraštė:

kviẽsti

Straipsnelis:

Italikų ir tocharų kalbose tikrai neteisėtai taip pat buvo ieškoma 3-eilės sistemos refleksų. a) italikų kalbų srityje buvo skirtingai traktuoti ide. *k̑u̯ ir *ku̯ kai kurių žodžių žodžio pradžioje. Kadangi *k̑u̯ > qu laiduota žinomu pavyzdžiu s. i. aśva, gr. ἵππος : lo. equus ‘arklys’, senasis *ku esą atsispindįs kaip lo. v tokiuose pavyzdžiuose kaip vapor ‘garas’ [82] : lie. kvãpas ‘Hauch, Dunst’, gr. καπνóς (iš *κϝαπ-νóς) ‘dūmai, garas’, kaip ir – dar netikriau – lo. invītō : lie. kviečiù, kviẽsti ‘einladen’ [Gausi literatūra nurodyta Walde –Hofmann I, 714. Problemiški yra dar lo. canis ‘šuo’ : s. i. śván-, gen. śúnas, gr. κύων, gen. κυνóς ir t. t. (lo. ca vietoje *cu (*k̑u̯), taip pat cāseus ‘sūris’ : s. bažn. sl. kvasъ ‘gira’ (c vietoje *ku), plg. M. Leumann, Lateinische Grammatik. Laut- und Formenlehre, Neuauflage, 1977, 149.

Šaltinis:

Tischler 1990, 81–82

Antraštė:

kviesti

Straipsnelis:

Pr. quāits 35₂₃ [ir kt.] ‘valia’ : lie. kviečiu ir kt., dėl reikšmės plg. skr. kēta-ḥ ‘valia, kvietimas’, lo. invītus ‘prieš valią’ : invītāre ‘kviesti’, apie tai Walde Pokorny I, 475.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 247

Antraštė:

kviesti

Straipsnelis:

Pr. quāits ‘valia’ jau Trautmannas siejo su lie. kviẽsti (kviẽčia, kviẽtė) ir su tolimesniais: s. i. kéta- ‘valia’, ‘noras’, ‘kvietimas’, ketayati ‘kviesti’, ‘šaukti’, gr. κοῖται, lo. invīto ‘kviesti’ ir kt. [368]. Yra bandyta (Schmalstieg, Balt 1969, V, 164–166 ir kt.) sieti su lie. káitėti, tačiau, Toporovo manymu, tai kelia rimtų abejonių [369]. Toporovas mano, kad quātis buvo pradinis darinys v. denom. quoitē, o jis pats kilęs iš *kveit- (= *queit-) tipo veiksmažodžio. Todėl visai įmanoma, kad būtent šis *kveit- ir atspindi lie. kviẽsti. Toliau pr. quāits (quoitē) bei lie. kviesti (kviẽt) bandoma susieti su sl. *květъ ‘gėlė’ < *kvoitos (plg. č. květ, le. kwiat ir kt. šalia s. sl. ЦВѢТЬ, bulg. цвят, s.-kr. цви̏jeт; r., br. цвет) ir tą sąsają pagrįsti [370–372]. Šaknis kvies- / kviet- atsispindi lie. kvieslỹs, kvieslė̃ ‘gėlėmis, kaspinais papuoštas kvieslio ženklas – lazda, kultuvė, šaka’ siejasi su r. кветки́, цветки́ ‘papuoštos šakelės’ (*květ- < *ku̯oit- šalia bl. *kviet- < *kvoit- / *kveit-).

Šaltinis:

Топоров ПЯ I–K, 367–372

Antraštė:

kviẽsti

Reikšmė:

to invite

Straipsnelis:

žr. kaitėti

Šaltinis:

Schmalstieg 1969, 164–166

Antraštė:

kviẽsti

Reikšmė:

invite

Straipsnelis:

[Recenzuojamas V. Mažiulio „Prūsų kalbos etimologijos žodynas“, II, I-K (1993); III, L-P (1996).] V. Mažiulis 324–325 psl. pr. quāits ‘Wille, will’ (‘noras’), kaip ir įprasta, sieja su lie. kviẽsti ‘to invite’ ir suponuoja pirminę formą pr. *kvaitis. Plg. pr. koyte ‘wish’ iš Bazelio epigramos ir susijusias formas koytu bei koyto iš S. Grunau žodyno. Formos kayat pradinis dėmuo greičiausiai /kai-/, tuomet priminė šaknis rekonstruota kaip *kait-, greičiausiai susijusi su lie. káitėti ‘to lack, to be wanting’ (‘stigti, stokoti; rūpėti’) ir la. kaitēt ‘to be harmful’ (‘būti kenksmingam, žalingam’ arba, Jėgerio siūlymu, su lie. kaĩsti ‘to heat’ (plg. Schmalstieg 1976, 277, 342, 96 išn.).

Šaltinis:

Schmalstieg 1997, 252–253

Antraštė:

kviesti

Reikšmė:

request

Straipsnelis:

Bazelio epigramoje fiksuojamas koyte greičiausiai tapatus quoi ‘want’, quoitē, quoitā ‘wants’, plg. lie. kviečiu, kviesti ‘request’.

Šaltinis:

Matasović 2001, 128

Antraštė:

kviẽsti

Straipsnelis:

žr. kaita

Šaltinis:

Аникин 1997 (1998), 206—207