Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
mèsti
Reikšmė:
werfen; schauen, blicken
Straipsnelis:
žr. matyti
Šaltinis:
Senn 1958, 599
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
žr. mečarkė
Šaltinis:
Махек 1963, 208–209
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
metis E. 166 ‘metimas’: pomests, lie. mėtis ‘metimas’, mèsti, la. mest, mȩts, s. sl. мести ‘mesti’, slov. mèt ‘metimas’ ir kt., apie tai Walde Vrgl. Wrtb. II 259, Herman IF L238 t. bei Jokl Wu S XII 80 t.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 260
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
[Iš visų rumuniškų žodžių su didesne ar mažeesne tikimybe priskiriamų rumunų kalbos dakiškam substratui mes pasirinkome žodžius, turinčius paraleles slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide., pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. sl. (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. mătură ‘vanta, šluota’, s. rum. métură, trm. métură, méturę, métulę taip pat priskiriama trakų-dakų substratui (Russu, 279), nes aiškinimas slavišku metьla, (bulg., r. метлa ir kt.) iš sl. veiksmažodžio metǫ, *metti > mesti, plg. lie. mèsti, metù, susiduria su fonetiniais sunkumais (-l- > -r rumunų kalboje įvyko prieš slavų kalbų įtaką, kas būdinga ir măgură). Be to, reikia manyti, kad sl. *metъla < *metula, ką ir daro Э. Петрович, RRL, XI, 1966, 320, ir kad šis žodis pateko dar prieš ŭ > ъ, kas nebūdinga seniesiems slaviškiems skoliniams rumunų kalboje). Šiomis aplinkybmis egzistuojant alb. netullë, netull, netël ( su m- > n-); geriausia pasikliauti nurodytu aiškinimu (s. rum. metulə), juoba, kad ide. šaknis *met- (Pokorny 703–704; Berneker II 40–42; Фасмер-Трубачев II 610–611; Fraenkel I 442–443) galima ir trakų-dakų srityje (plg. alb. mat ‘matuoja’, matem ‘erhebe die Hand zum Schlage, werte’, Pokorny 703, ir plg. Дуриданов 94).
Šaltinis:
Михаила 1974, 289
Antraštė:
mèsti
Reikšmė:
palikti, pamesti
Straipsnelis:
žr. apmaitinti
Šaltinis:
Endzelīns DI III (2), 54
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. metù, la. mȩtât = s. sl. метѫ, мѣтати
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 339
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
mèsti – la. mest, pr. pomests ‘pamestas’, s. sl. mesti ‘mesti’, r. мести ‘šluoti’, lo. mētīri ‘matuoti’, alb. mat ‘matuoti’ (gal ir lo. metere ‘pjauti, imti derlių’, plg. bret. midiff ‘t. p.’ plg. Ф ЭСл II 604, tačiau kitaip IEW 703) – ide. *met-; plg. dar pr. metis ‘metimas’, s. angl. mōeð ‘matas’, gr. μέτρον ‘matas’, s. i. mātiḥ ‘mastas’, arm. mate ‘mastas’ (plg. GrEW 201, LEW I 415); Daugelis [28] autorių sieja šią šaknį su ide. *me- ‘matuoti’ (GrEW 201, LEW I 433, IdgEW 703 ir kt.), plg. s. i. mā́ti, mímāti ‘matuoja’, su įvairiais determinatyvais – gr. μέδω ‘valdau’, š. germ. mōela ‘matuoti’, got. mēl ‘laikas’, s. sl. měra ‘matas’ ir kt. (plg. GrEW 199–201), tačiau sunku susieti šiuos šakutės variantus fonetiškai.
Šaltinis:
Jakulienė 1986, 28–29
Antraštė:
mèsti
Straipsnelis:
žr. matus
Šaltinis:
Vanags 1994, 36
Antraštė:
mę́sti
Reikšmė:
pétrir
Straipsnelis:
[Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Šalia šaknies *meth₂- ‘arracher (un morceau), dérober’ (plg. lo. mandere ‘mâcher, broyer’, s. i. math-nā́-ti, mathā-yá-ti ‘dérober’ [ir kt. pvz.]) yra šaknis *menth₂- ‘baratter’ > s. i. mánth-a-ti ‘baratter’, s. sl. mętǫ, męsti ‘touiller’, toch. B mänt- ‘blesser, endommager, froisser’. Šaknis *menth₂- ‘touiller, remuer’ rekonstruojama tik dėl s. i. manth- ‘frotter, baratter’, bet laringalas galėtų būti antrinis, plg. cirkumfleksą lie. mę́sti ‘pétrir’ [SIC! – MVS]. Taigi galimas daiktas, kad reikėtų rekonstruoti iteratyvinę šaknį *ment- ‘touiller, frotter, pétrir’ šalia aoristinės šaknies *meth₂- ‘arracher un morceau, emporter, dérober’.
Šaltinis:
Garnier 2010, 356–358

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas