Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: nūnai, namūnai, byloti, -oju, -ojau, vaistas, laidus, kokias, kokia, ūkininkas, liauti, paliauti, ūmus, atlaidus, aruodas, žysti, galuotis, ūginti, kiauras, atgoti, voga, liesas, bankietas, gruzdenti, etviras, kolys, kolis, kolinys, bet, delnas, delna, brandinti, gagalas, kuosa, pagalba, virstas, gyvija, raistas, motina, asetras, dirti, deru, dyriau, kevetas, gyna, lopeta, anga, istinti, žiesti, čiupti, čiumpa, biesti, biedžia, balti, bąlu, kulti.

Antraštė:

nūnaĩ

Straipsnelis:

žr. nū

Šaltinis:

Chantraine DEG III 758

Antraštė:

nūnaĩ

Straipsnelis:

Pr. nauns 43₅ ‘naujas’ [ir kt.]; turbūt iš *navas arba *naujas + *jaunas (taip Bernekeris 1896, 309 ir Walde-Pokorny II, 324 su liter.). Apie tai kitaip Bezzenbergeris BB XXIII 295 ir Otrembskis ZfslPh XV 83t. (: lie. nūnaĩ, s. sl. НЫНѢ, s. i. nūnam ‘dabar’).

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 264

Antraštė:

nūnaĩ

Straipsnelis:

Laiko prieveiksmis, reiškiantis ‘dabar, šiuo momentu’[...] labai paplitęs: ide. *nū̆- atsispindi s. i. nū̆, nūnám, av. nū, nūrəm, s. persų nūram, gr. νῠ, νῠν, νῦν, go., s. v. a. nū, lo. išplėstas lytyse nu-diūs, nunc, nūper, lie. nũ, nù, nūnaĩ, la. nu, s. sl. nyně, het. ki-nun, toch. A nu. […] Tai ne atsitiktinumas. […] Indoeuropiečių kalbose laiko žymėjimas prasidėjo dabarties signalizavimu.

Šaltinis:

Strunk 1968b, 310–311

Antraštė:

nūnaĩ

Straipsnelis:

Pr. būdvardis nauns ‘naujas’ yra tik kamieno *navena- variantas. Kamienai *navena- ir *nauna-, kaip ir giminiškas prieveiksmis (lie. nūnaĩ, s. sl. nyně, s. i. nūnam), reprezentuoja reduplikuotą darybą. Kamienų *navena- : *nauna- : *nūna- atitikimas leidžia su juo lyginti s. i. yuvan- (nom. sg. yuvā) ‘jaunas’, lo. iuvenis : lie. jáunas : s. i. yūnī- ‘jauna’, lo. iūnī-x ‘jauna karvė’. Pr. kamieno nava- buvimas nėra tikras; išsireiškimas nawans[...] testamentan 7, 27 iki šiol – neaiškus.

Šaltinis:

Otrębski 1950c, 275

Antraštė:

nūnaĩ

Straipsnelis:

Toch. A nuṃ, B nano, näno ‘iš naujo’ : A nunak, B nänok turi sustiprinamąją dalelytę -k. Su Duchesne-Guillemin, BSL 1941, XLI 2, 170, kuris savo aiškinimo šaltiniu nurodo Fraenkelį, reikia kildinti iš ide. *nū-no- ‘dabartinis, aktualus’, kuris padarytas iš *nū̆ ‘dabar’ ir kurį randame gr. νυ, νυν, s. i. nú, nū́ ‘taigi’, lo. nunc ‘dabar, kaip tik, taigi’. S. i. nunáṃ ‘dabar, tikrai’, lie. nūnaĩ, s. sl. nyně ‘dabar’ yra sustabarėję *nū-no- atvejai: A nuṃ, kaip ir s. i. nūnáṃ, kilo iš formos *nūnom, kur -o-, atsidūręs žodžio viduryje, buvo palaikytas forma nuna-. Toch. B nano < *nä́no (plg. näno) šaltiniu reikia laikyti tą patį *nūnom, kuris turėjo pavirsti į B nune = A nuna-, tačiau B formoje *nune atvirame skiemenyje iš u išnyko (formoje näno balsis ä yra antrinis). Antra vertus, atsirado kontaminacija su B no-, tokiu būdu senasis *näne, *nane buvo pakeistas į näno, nano (> näno-k).

Šaltinis:

Windekens 1976, 321

Antraštė:

nūnáĩ

Reikšmė:

dabar, šiandien

Straipsnelis:

Kapovičius 2006, 171 nurodo vienskiemenių ilginimo atvejų: sl. *ny̋ně ‘dabar’ (s. sl. nyně, r. nýne, s. č. nýnie; taip pat *nъně > bžn. sl. nъně), lie. nūnaĩ, nūnái, nū̃n ‘dabar, šiandien’ (bl.-sl. *nūnoi), greta lie. nù, nū̃, nujaũ, la. nū̆ ‘dabar, šiandien’, sl. *nъ ‘bet’ (s. sl. nъ, r. no ir kt.). Dar plg. s. i. nù, nū́, nūnám, gr. νύ, νύν, νῦν, lo. num, nunc, nūper. Jie rodo, kad minėtos bl.-sl. formos yra paveldėtos, plg. Dunkel 2004, 293ff.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 32