Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: pìlkas, grabštus, kursti, kovarnis, privikėti, ažys, sukrus, dravė, mažtikis, tačiau, špyga, raibas, koplyčia, piktadėja, gužėti, šeivablauzdis, sangrąžinis, blindė, duos, raikis, lysė, išsimokinti, gretas, strazda, gingaras, rūda, muma, gruodšalnė, sarpalius, paminėti, lydėti, kojinė, kūdikis, skepeta, mélžti, taurė, balbierius, pakrutė, pakriūtė, pavargūlis, trinyčiai, ačiui, raupyti, drebulė, spingsėti, papūža, stadolė, blukvilkis, graudumas, kirka, ešva, pokštė, nurendėti, kalpas, araikis, araikys, gandrūtis, bandodaržis, saulažuvė, pūslė, kamulžinas, jaurė, siaustinukai, slydėti, rangus, gerklis.

Antraštė:

pìlkas

Reikšmė:

grau

Straipsnelis:

žr. grobas

Šaltinis:

Смочиньский 1987 (1989), 23–25

Antraštė:

pìlkas

Straipsnelis:

žr. palšas

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

pìlkas

Straipsnelis:

žr. palšas

Šaltinis:

Sabaliauskas 1966a, 44

Antraštė:

pìlkas

Straipsnelis:

‘Grau (von Tuch)’. Pelkis E. 475 ‘apsiaustas, ‘Mantel’ -patikimos etimologijos nėra. Paulis KSB VII 186 bei Pirsonas AM VII 585 tai sieja su lie. pìlkas ir kt.; Būga KSn. 88 t. - su lie. pala ‘užtiesalas, (audeklo) gabalas’, r. полотно ‘lino audeklas’, пелена ‘drobulė’ ir kt. Žr. Walde Vrgl. Wrtb II 58 t. [ir kt. aiškinimai].

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 274

Antraštė:

pìlkas

Straipsnelis:

Vykęs siejimas alb. plak ‘senis‘ (veikiausiai iš *peləkos - lie. pìlkas ‘серый’ (dėl semantikos plg. tos pat kilmės s. i. palita- ‘pilkas, žilas’).

Šaltinis:

Орел 1985 (1988)a, 181

Antraštė:

pìlkas

Reikšmė:

grau

Straipsnelis:

Kitaip nei ankstesnėje literatūroje (pvz., Klingenschmitt 1982), teigiama, kad *CL̥HC- virto ankst. praalb. *CLaC- (> vėlyv. praalb. *CLaC-), pvz.: s. gegų /plak/ ‘alter Mann, alt (m.)’ < ide. *pl̥h₂ko- (plg. lie. pìlkas ‘grau’, žr. Demiraj 1997: 324) ir kt.

Šaltinis:

Schumacher 2007, 229

Antraštė:

pìlkas

Reikšmė:

grey

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *a kaita, ji būdinga ir ‘hare’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami du pragerm. *hesō, *haznaz ‘hare’ kamieno variantai: 1. *hesan-: nynorsk jase m. ‘t. p.’; 2. *hezan-: isl. héri (= hjeri) m. ‘t. p.’; 3. *hasan-: s. vok. a. haso m. ‘t. p.’, vid. vok. a. hase m. ‘t. p.’, vok. Hase, vid. vok. ž. hase m. ‘t. p.’, vid. olandų haas, s. fryzų hasa m. ‘t. p.’; 4. *hazan-, -ōn-: s. isl. heri m. ‘t. p.’, s. šv. hare, hære m. ‘t. p.’, šv., norv., da. hare ‘t. p.’, s. gutnų heri ‘t. p.’, farerų hara f. ‘t. p.’, s. ang. hara m. ‘t. p.’. n kamieno dariniai turėtų būti gana seni, kadangi šaknis *ḱh₁s- su priesaga n paliudyta germanų, baltų ir italų bei keltų kalbose. Tradiciškai, n kamieno formos išvedamos iš būdvardžio, reiškiančio ‘grey’, pvz.: s. vok. a. haso, s. isl. hǫss ‘grey’ < *ḱh₁s-uo- ir lo. cānus ‘grey’ (~ s. vok. a. hasan ‘polished’?) < *ḱh₁s-no- (plg. lie. pìlkas ‘grey’ → pìlkšis ‘hare, horse’, taip pat panašių reikšmių lie. šir̃vas → šir̃vis). Vis dėlto lo. cānus ‘grey’ gali būti išvestas iš n kamieno. Panašiai, s. isl. hǫss, s. vok. a. haso ‘grey’ galėtų būti ‘hare’ reikšmės žodžio dariniai, nes spalvą reiškianti priesaga *-wa- germanų kalbose yra produktyvi.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 200–202

Antraštė:

pìlkas

Reikšmė:

gray

Straipsnelis:

žr. balti

Šaltinis:

Hamp 2006, 117

Antraštė:

pìlkas

Straipsnelis:

žr. palvas

Šaltinis:

Ambrazas 2010b, 109