Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: piela.

Antraštė:

pielà

Straipsnelis:

Sen. lie., trm. pielà 'pjūklas; dildė' (Kuršaičio žodyne, vienok jo gimtojoje tarmėje fiksuojamas vedinys pielyčià f.) yra skoliniai iš sl., plg. r. пула, le. piła 'pjūklas' [58]. Savo ruožtu sl. žodžiai yra germanizmai, plg. s. v. a. fīla, v. v. a., v. v. ž. vīle, n. v. a. Feile. Neaiškus lie. pielà šaknies dvibalsis ie. Spėju, kad dvibal. ie perteikia labai atvirai tartą sl. ī prieš kietąjį l, plg. le. trm. stél (: stelisko) < vok. Stiel. Su lie. pielà kažkaip turėtų sietis lie. peĩlis, -io m. 'Messer'. Galbūt peĩlis laikytinas esąs pamatuotas lie. pielà ir darantis vedinį neapsieita be ie: ei kaitos, plg. diẽvas: deivė̃ f. Žodis pielà ko gero kadaise bus egzistavęs ir la. kalboje, tik galiausiai jį išstūmęs germanizmas zāg's 'pjūklas' < v. v. a. sage.

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 58–59

Antraštė:

pielà

Straipsnelis:

žr. peilis

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 273