Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: smaugti, žižė, ėskena, plepatas, kumelė, klejai, sirpti, šeivkojis, širvis, brankinti, gniaužti, liekuoti, byrėti, ėriščias, gražus, pragydrūlė, gugenti.

Rezultatai

Antraštė:: smáugti
Reikšmė:: „mesti, mušti, plakti“
Straipsnelis:: žr. smogti
Šaltinis:: Мельничук 1984 (1986), 140

Antraštė:: smaugti
Straipsnelis:: Lie. smaugti giminiškas s. ang. smēocan „dūmai“, gr. σμῡ́χω „smilkyti“, arm. mux „dūmai“.
Šaltinis:: Buck 1949, 73

Antraštė:: smáugti
Straipsnelis:: Germ. smeuk-a- '(su)rūkyti, rūkti, rauchen' (s. ang. smēocam 'rauchen; išrūkyti (mėsą)' [440] n. ol. smieken 'degti, rūkyti, smilkyti') gali būti siejamas tik su keletu ne germ. kalbų atitikmenų, tačiau fonetika ir reikšmė nėra patikimai nustatytos. Garsynas atitinka lie. (H) [H = žodžių reikšmės gali būti laikomos susijusiomis, tačiau šis ryšys tėra hipotetinis, nes reikšmė yra tokia bendra, kad jos pamato patikimai nurodyti negalime arba kad tarp darybos pamato ir vedinio neįmanoma atskleisti jokio akivaizdaus ar paralelėmis pagrįstų reikšmės saitų; pvz. lie. nèšti, s. sl. nesti 'tragen': ide. (e)nek̑-] smáugiu, -ti 'erwürgen, quälen'. Jungiamoji grandis būtų reikšmė '(už)dusinti, (už)troškinti, (nu)slopinti, ersticken'. Labai nepatikima ir pirmiausia todėl, kad tokios reikšmės neparemia giminiški lie. kalbos žodžiai (žr. dar s. v. smeug-a-, gr. ἐσμύγην 'brinksta, tinsta (taip pat iš skausmo)'.
Šaltinis:: Seebold 1970, 440–441

Antraštė:: smáugti
Straipsnelis:: žr. smukti
Šaltinis:: Seebold 1970, 439–440

Antraštė:: smáugti
Straipsnelis:: Ide. šaknies *(s)meug-/k- lizdui priklauso, iš vienos pusės, sl. *smuga „rėžis, juosta“, la. smaugs „plonas“, lie. smáugti (Фасмер III 693; Fraenkel 11 841), iš kitos pusės, - sl. *smukati/*smykati [64] (plg. s.-kr. сму̑к „žaltys“), lie. smaũkti „tempti, nuplėšti, nulupti“, la. šmukt, šmùku „slysti“ (Фасмер III 694–695; Fraenkel 11 841–842, 849). Atsižvelgiant į žodžio pradžios s mobilumą ir tai, kad minėta ide. šaknis gali turėti išplėstukus *g-, *g̑-, ide. šaknies *(s)meug-/k- lizdą galime išplėsti sl. šaknies *mug-/*muz-/*muzg- vediniais, plg. be slov. múga „linija“, mugati „laidyti“ (Bezlaj F. Einige slov. und balt. lexiche Parallelen – „Linguistica“ VIII/1 1966–68, 67) čia priklauso slov. múzati „gludinti“, múziti „sėlinti, šliaužti“, múžiti „lupti žievę, sėlinti, slėgti“, bulg. му̀зам „nuplėšti lapus, (su)trinti“, уму̀зам „nuplėšti, (nu)trinti“, музга се „slysti“, s.-kr. smúžditi „nugvelbti, nustverti, nurinkti vaisius“ [65], kašub. mužǯëc, mužǯi „lamdyti, slėgti“. Čia galima priskirti r. trm. сму́здать „pavogti, nustverti“.
Šaltinis:: Куркина 1972 (1974), 64–66

Antraštė:: smáugti
Straipsnelis:: Bulg. сму́га „siauras perėjimas“. Svarbus archaizmas, pateiktas Родна Реч. VIII 32 iš Trojano regiono tarmės, turi būti bendraslaviškas, tačiau, kaip pažymi Brückneris, jis ypač gyvas mūsų dienomis vakarinių slavų ir slov. kalbose, plg. le. smuga „brūkšnys, linija, ežia, ruožas“ ir „tarpeklis, žemės, žalumynų rėžis“ (Janusz), luž. ž. smuga „ežia, ruožas“, pagal Mucke taip pat luž. smuha, kaš. smug, č. smuha, slov. smuga „der Strich, die Linie“, smugati „streichen“ (Pleteršnik). Taip pat čia nurodytinas r. trm. сму́га reikšme „plati dėmė“ ir „žemės ruožas“ (Vasmer, EW II 677), ukr. сму́га „Streich, Streifen, Erdstück, Zone“, пасму́га „Streifen, Berkette“ (Kuzela). Kaip nurodo Linde, pagrindinė žodžio reikšmė turėjo būti „ein langer, schmaler streifen“, iš kur iš reikšmės „siauras ruožas, ežia“ išplaukia „siauras žemės ruožas“ arba „siauras perėjimas“, kurią smuga turi bulgarų ir lenkų kalbose. Žodis susisieja su slavų мъкнѧти (bulg. мъ́кна), смыкати сѧ „repere“ (bulg. trm. сми́чам) šaknimi *(s)meug-, *(s)meuk-, kurią randame sinonimiškuose žodžiuose: le. przesmyk „siauras perėjimas“, bulg. trm. *про-мъка. Apie šią šaknį atskirai baltų-slavų k. žr. Trautmann, BSW 189 ir 271; Miklosich, EW 206–207 ir 311–312; Brückner 504; Kluge 665, gretinamą su s. isl. smiuga „sich durch eine enge Offmung drücken“, lie. smaugti ir le. smuga. Galimas daiktas slav. forma smuga remiasi *(s)meug- ar *(s)meugh- kaip nurodo Pokorny 745. Formos smug- buvimas bulg. trm. yra svarbus [34], norint ištirti gana plačiai paplitusį veiksmažodį tarmėse ir kai kurių rašytojų raštuose шму́гвам се, да се симу́гна „prasmukti, įsiskverbti, pralįsti“. Labai nepagrįsta įžvelgti čia skolinį iš vok. schmuggeln „užsiimti kontrabanda“ kaip tai daro Mladenov (p. 695). Šio aiškinimo įtartinumą patvirtina žodžio ypatybė ir gausūs bulg. шму́кам се sinonimas шму́г(в)ам се, s.-kr. šmugnuti ir šmuknuti „prasmukti, pralįsti“ identiškas smuknuti „pasislėpti“ (Gavazzi), slov. sinonimas smukniti „huschen, schlüpfen, gleiten, abstreifen“, smikati se „rutschen, schlüpfen, streichen“ (Pleteršnik), r. шмы́гать, шмыка́ться, žr. Vasmer II 678 ir 679, III 416. Vasmeris priskiria ekspresyvinę kilmę su s perėjimu į š; s/š svyravimas prieš balsį yra vienas iš plataus išplėtimo reiškinių bulgarų kalboje ir skolinio hipotezė iš vok. schmuggeln nieko neimponuoja. Beje pastarasis priklauso tai pačiai šakniai (Pokorny, l. c.).
Šaltinis:: Bernard 1964, 34–35

Antraštė:: smáugti
Straipsnelis:: Apskritai lie. v. smáugti (suspaudžiant trachėją) dabar gretinamas su s. ang. sméocan „rūkyti, rūkti“ ir t. t. resp. su gr. σμῡ́χω „lasse verschwelen“ (žr.: Walde Vrgl. Wrtb. II 688 s.), kur Walde l. c. rodos savavališkai lie. žodžiui priskiria reikšmę „pasmaugti, uždusinti (dūmais)“. Man žinoma tik reikšmė „smaugti“, o ir la. v. zmàugt „smaugti“ liudija, jog pastaroji reikšmė yra seniausioji. Kad su gr. ἄγχω „smaugiu“ siejasi lo. angere „spausti, suslėgti“, s. i. amhú-ḥ „siauras“ ir t. t., tai man rodos suprantama, jog su lie. smáugti gretiname le. smug(a) „(kalnų) tarpeklis“, s. ang. smuga „siaura anga“ ir galbūt la. smaûgs „lieknas“ (jeigu pirmykštė reikšmė: plonas, siauras, ankštas) bei v. v. ž. smuk „lankstus, elastingas“. Jeigu taip, tada lie. v. smáugti būtų kilęs iš adj. *smaugas „siauras“ ir jo pirmykštė reikšmė būtų buvusi „siaurinti, spausti“.
Šaltinis:: Endzelīns DI III (1), 490