Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: spisti, pjaunis, lakšinys, dardėti, tuoj, auksnas, teisti, atgaišas, šiurčtukas, parinkti, banda, kneibtis, kliepas, klausiu, dangujejis, dangujis, migti, at-kalas, dūbai, žadejimas, šešios, badas, sliaukti, pastoti, gvelbėti, er, alnė.

Antraštė:

spi̇̀sti

Straipsnelis:

Gr. σπιδέος, paparastai posakyje διὰ σπιδέος πεδίοιο ‘per plačią lygumą’ […]. Senas žodis, paliudytas glosatorių, o retkarčiais ir poezijoje. Kaip nurodo Friskas, tokia forma kaip σπιδόθεν siūlo atstatyti apeliatyvą *σπίδος; *σπιδύς, o σπιδνός reikia kildinti iš σπιδ-. Formaliai lengvai sugretinamas su lo. spissus (iš *spid-tos), kurio pirminė reikšmė galbūt yra ‘nerangus’, ‘lėtas’, vėliau, imperinėje épochoje, – ‘tankus, suspaustas’ (plg. glosą [1037] σπιδνός). Apie reikšmės raidą, Persson, Beiträge 1, 386 ir toliau. Taip pat prisimenami baltiški žodžiai, kurių šaknis baigiasi -t, lie. spintù, spi̇̀sti (iš *spit-ti) ‘pradėti spiestis, susitelkti’ ir t. t.; dalyvis spi̇̀stas – paraleliškas lo. spissus, la. spiẽts ‘spiečius’ ir t. t. Jei čia taip pat priimame šaknį σπιθ-, tai galima gretinti su σπιθαμή. Atvirkščiai, σπάω vokalizmas neleidžia jo įtraukti į šią grupę.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 4(1), 1038