Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šviesti
Straipsnelis:
žr. kvietys
Šaltinis:
Sabaliauskas 1958a, 456
Antraštė:
svi̇́esti
Straipsnelis:
[Ide. *su̯- > toch. s- (prieš balsį), o gi ide. *su- > toch. sw- (prieš laringalą); pastarasis garsų pakitimas ko gero pažinęs tarpinę grandį *suw-:] Toch. BA sätk- ‘ištiesti, išskleisti, būti ištiesinamam, išskleidžiamam, ištiesiamam’ < ide. *su̯id-sk̑- (plg. lie. svi̇́esti ‘mesti, šveisti, to throw’ [praes. svi̇́edžia, praet. svi̇́edė], la. sviêst ‘t. p.’, lie. sváidyti ‘išmėtyti į šalis, aplink’, ir t. t.).
Šaltinis:
Hilmarsson 1991, 129
Antraštė:
šviẽsti
Straipsnelis:
La. zvaidrīt ‘schimmern, leuchten, Funken sprühen’ (p. 40) šaknis yra tik sonorinis šaknies *k̑u̯eit- : *k̑u̯oit- variantas, kurią turi lie. šviẽčia, šviẽsti ‘leuchten, scheinen (von Sonne, Mond)’ : švaitaũ, švaitýti ‘licht machen, leuchten, bestrahlen’, s. i. 3 sg. aor. aśvait ‘erglänzte’; dėl priesagos r, plg. lie. švytrúoti ‘mehrfach blinken’. Baltiška šaknis *žvaid- taip pat yra lie. daiktavardyje žvaizdė̃, kurią dėl darybos reikia lyginti su lie. švaisà ‘Lichtschein, Lichtglanz’ iš *švaitsà: sonoriniai priebalsiai zd čia, tačiau skirtinga tvarka, atitinka dusliuosius priebalsius ts. Greta šaknies *žvaid- buvo ir šaknis *žvaig-: la. zvaigala ‘eine Kuh einem weissen sternatigen Mal auf der Stirn’: lie. žvygulỹs ‘Glanz, Schimmer’. Lie. forma žvaigzdė̃, žvaigždė̃ vietoj žvaizdė̃ paaiškinama kontaminacija su žvaig-. Pr. swāigstan (acc. sg.) ‘Schein’ ir erschwāigstinai ‘erleuchtet’ (3 sg. ind.), etc. sudaryti pagal lie. *švaitsa tipo formą. Reikia pastebėti, kad sl. *gvězda (: le. gwiazda), atitinkantis lie. žvaizdė̃, prasideda nepalataliniu priebalsiu; duslioji žodžio *gvězda forma taip pat yra ir sl. kalbose, tai *květъ (: le. kwiat) ‘gėlė’ (: la. kvitu, kvitêt ‘flimmern, glänzen’). Tokiu būdu gauname baltų-slavų atitikmenis: baltų *žvaizd- : *švait-; slavų *gvězda : *květъ.
Šaltinis:
Otrębski 1950c, 275
Antraštė:
šviesti
Straipsnelis:
Indo-iranėnų ir baltų-slavų kalbos leidžia rekonstruoti […] šaknį *̑weit- ‘šviesti; skaistus, baltas’ (pvz. s. i. śvetá- ‘skaistus, baltas’; lie. šviečiu, šviesti ‘to shine’; plg. Pokorny 628–9).
Šaltinis:
Nyman 1979, 144
Antraštė:
šviẽsti
Reikšmė:
leuchten
Straipsnelis:
žr. žvaigždė
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 320
Antraštė:
šviesti
Straipsnelis:
Lie. šviesti, s. sl. světiti bendras slavų, giminingas s. sl. světŭ ‘šviesa’, s. i. çveta-, av. spaēta-, go. hweits ‘baltas’, s. ang. hwīt ‘t. p.’ ir t. t., bendras germ. Ide. kalbose dauguma žodžių, reiškiančių ‘šviesti, žibėti’, pradžioje buvo vartojami kalbant apie dangaus šviesulius (saulė šviečia ir pan.) ir tik vėliau imta vartoti juos ir kalbant apie kitus daiktus.
Šaltinis:
Buck 1949, 1046–1047
Antraštė:
šviẽsti
Straipsnelis:
Pr. erschwāigstinai ‘apšviesti’ yra sudarytas pagal vok. er-leuchtener- ir s(ch)wāigst-in-. Jo atitikmenims su z(ž)v- (žvaigždė [žr.] ir kt.) kartais priešpastatomos kitos formos, prasidedančios sv- (šv-). Tada artimiausios paralelės – lie. šviẽsti (plg. šveĩsti, šv̇̀sti, švai/s/týti ir t. t.), toliau – sl. *světъ, s. i. śveta- ir t. t., žr. WP 1, 470. Daroma prielaida, kad lie. šviẽsti giminiškos formos galėjusios turėti įtakos prūsų žodžiui.
Šaltinis:
Топоров ПЯ II, 84–85
Antraštė:
šviesti
Straipsnelis:
žr. kvietys
Šaltinis:
Kuzavinis 1967b, 102
Antraštė:
šviẽsti
Straipsnelis:
žr. svita
Šaltinis:
Rimša 1977, 386
Antraštė:
šviečiù
Reikšmė:
shine, be bright
Straipsnelis:
Egzistuoja mažiausiai tuzinas lo. būdvardžio tranquillus etimologijos siūlymų. Penki pagrindiniai šie: […] (d) < *trām-queit-lo-: *-queit- ~ *-k̑u̯eit- (: ide. *k̑u̯eit- ‘shine, be bright’, lie. šviečiù ‘id.’ ir kt.) (Nyman 1979) […].
Šaltinis:
Vine 2008, 1

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas