Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: vilgti, pajoda, bielas.

Antraštė:

vi̇̀lgti

Straipsnelis:

žr. valgyti

Šaltinis:

Eckert 1984, 2–18

Antraštė:

vi̇̀lgti

Reikšmė:

drėkti

Straipsnelis:

žr. vilgyti

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 235

Antraštė:

vi̇̀lgti

Straipsnelis:

Prasl. *volga (pagrindinė reikšmė ‘drėgmė, šlapumas’) atspindimas visų sl. kalbų (plg. s. sl. ВЛАГА, bulg. trm. влага, s.-kr. вла̏га [2], č. vláha, sorb. a. włoha; le. kalba išsiskiria savo lyties šaknies vokalizmu priesaga, t. y. wilgoć). Br. kalbos rytų sl. kalbų prasl. *volga tęsiniams (plg. r. trm. во́лога ‘drėgmė, vanduo, šlapumas’, ukr. воло́га ‘t. p.’), ypač r. kalbos tarmėms, būdingesnė iš pirmosios kilusi reikšmė ‘skystas (resp. riebus) patiekalas, maistas, daržovės etc.’ [3–], plg. r. trm. šaknies *volog- vedinius: воло́жить 1. ‘drėkinti, šlapinti, lieti’; 2. ‘patiekalą prieskoniais (riebalais, sviestu, grietinėle) gardinti’ [9], воложный 1. ‘šlapias, drėgnas’; 2. ‘riebus’ [ir kt. pvz.]. Anksčiau manyta, kad br. kalba nepažįsta prasl. *volga tęsinių. Įdėmiau pažvelgus br. kalbos tarmes aptinkame br. trm. воло́га ‘skysta patiekalas tirštam kisieliui ruošti’ [10], воло́га ‘skystas valgis iš pieno ar kanapių sėklų’ (ir kt. pvz.) [11–]. Manome, kad aukščiau suminėtų tarminių rytų sl. žodžių šiandieninės reikšmės susiformuoja pakitus semantikai, t. y. ‘drėgmė’ → ‘drėgnas, šlapias (net ‘skystas’ ir taipogi ‘riebus’) valgis’, plg. slov. vlága 1. ‘drėgmė, šlapumas, lietus (ypač šiltas)’; 2. ‘sultinys, sriuba’. Lie. kalboje, palyginus su mūsų aptariamais sl. žodžiais, regime leksemas, atspindinčias pirminę reikšmę ‘drėgnas’ (lie. vi̇̀lgšnas ‘feucht’, vi̇̀lgti ‘sušlapti, drėgti’ ir savo forma bei reikšme tarpines lytis [lie. pavilgà ‘Zutaten zu Speisen (Fleisch, Fett, Milch, Fier, Käse)]’, pavalgà ‘Essen, Speise, Kost, Wegzehrung’. Lie. lytys val̃gis, trm. (rytų lie.) valgà reiškia apskritai ‘valgis, maistas’. Tokį pat reikšmės kitimą (‘drėgmė’ → ‘valgis’ liudija pr. kalba, plg. pr. welgen E. 157 ‘Schnupfen’ (t. y. ‘Feuchtigkeit’) ir pr. walge ‘esset’; plg. la. valgs ‘drėgnas’, valgums ‘Deuchtigkeit’ ir pavalgs ‘Zukost, Zutaten’ [15–]. Manome, kad rytų sl. trm. vologa (ir kt. pvz., žr. tekste) bei atitinkamos bl. leksemos laikytinos genetiškais atitikmenimis, kurių amžių rodo lie., la., pr. (plg. lie. vi̇̀lgyti ‘befeuchten’ : válgyti ‘essen’ [17]) ir sl. [(plg. prasl. *volga ‘drėgmė’, trm. ‘skystas (riebus) valgis’ : le. wilgoć ‘drėgmė’, r. волгий (ir kt. pvz.)] šaknies balsių kaita.

Šaltinis:

Eckert 1984, 2–18

Antraštė:

vìlgti

Reikšmė:

feucht, nass werden

Straipsnelis:

žr. rukna

Šaltinis:

Vaba 1997, 141